Pradėjęs vadovauti ministerijai, jis stebėjosi, kad ši administruoja informacinių sistemų kūrimo reikalus, nors pagal Teismų įstatymą tuo privalo užsiimti Nacionalinė teismų administracija.
Tačiau, praėjus vos keliems mėnesiams, P.Baguška pakeitė nuomonę ir jau paprašė darbo grupės, tobulinančios teismų įstatymą, pakeisti jį taip, kad informacines sistemas administruotų ministerija, o ne Nacionalinė teismų administracija. „Darbo grupė, tobulinanti Teismų įstatymą, nepaisydama P.Baguškos prašymo, pasiūlė nekeisti tos įstatymo vietos ir palikti galiojančią“, - paaiškino Seimo narys Julius Sabatauskas.
Nors atrodo, kad Teisingumo ministerija negauna jokios naudos iš informacinės sistemos administravimo, viskas ne taip paprasta. Nemažai kainuojančius, iš PHARE ir šalies biudžeto finansuojamus darbus atliko įmonė „Hewlet Packard“. Jos subrangovė - UAB „Leksinova“, palaikanti itin glaudžius santykius su Teisinės informacijos centru, - ministerijos įsteigta valstybinė įmonė.
Faktiškai UAB „Leksinova“ valdo didžiulius, itin vertingus ir dėl asmens duomenų viešinimo draudimo eiliniam vartotojui neprieinamus informacijos srautus. O kadangi UAB „Leksinova“ sukūrė ir prokuratūros informacinę sistemą, ši bendrovė valdo unikalią informaciją apie bylas nuo jų iškėlimo prokuratūrose iki nagrinėjimo rezultatų aukščiausiose instancijose.
Ir visai nebestebina, kad UAB „Leksinova“ ir VĮ Teisinės informacijos centras, drauge įkūrę teisės portalą „Infolex“, į redakcinę kolegiją pasikvietė įtakingus teisininkus - Vytautą Nekrošių, Virgilijų Valančių ir kitus. Įdomu, kas paaiškėtų, jei spec. tarnybos pasidomėtų, kam honorarus moka „Leksinova“? Gal kartais būtų pastebėta ne viena įtakingo žmogaus pavardė?