Kaip BNS pirmadienį sakė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė,
V.Adamkaus nuomone, priimant sprendimus dėl pajūrio negalima daryti klaidų,
todėl jis pavedė savo patarėjams surinkti visą informaciją apie siūlomus paplūdimių atgaivinimo variantus, ir kartu su Aplinkos ministerija,
mokslininkais bei aplinkosaugininkais išnagrinėti, ar jie nepadarys žalos ir
nepakenks pajūriui.
Sausio pabaigoje žiniasklaida pranešė, kad kai kuriems
aplinkosaugininkams sukėlė nerimą sprendimas audros nusiaubtus Palangos
paplūdimius „pamaitinti“ smėliu iš Juodkrantės ir Preilos.
Pasak dienraščio „Klaipėda“, apie smėlio kasimą Kuršių nerijoje
Klaipėdos apskrities viršininko administracija prabilo dar pernai liepą.
Buvo parengta galimybių studija, kuria nustatyta, kad jūroje ties Juodkrante
ir Preila yra didžiausi smėlio rezervai. Todėl iš ten smėlis bus siurbiamas
ir vežamas „pamaitinti“ audros nusiaubtus Palangos paplūdimius.
Tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija
Stancikienė siekia, kad planai kasti iš jūros smėlį būtų sustabdyti, kol
autoritetinga tarptautinė komisija kartu su UNESCO ekspertais neatliks šių
darbų poveikio aplinkai analizės ir vienareikšmiškai nepritars šiam
projektui, nes Lietuvos mokslininkais ji nepasitiki.
Smėlis į nuniokotus Palangos paplūdimius turėtų būti pradėtas vežti
artimiausiu metu. Ketinama iš jūros išsiurbti apie 120 tūkst. kubinių metrų
smėlio.