Apie tokią galimybę šalies vadovas kalbėjo antradienį vykusiame
susitikime su Seimo pirmininku Viktoru Muntianu ir Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komiteto vadovu Juliumi Sabatausku, su kuriais aptarė rengiamą
naują Teismų įstatymo redakciją.
Po susitikimo V.Adamkaus atstovė spaudai pabrėžė, kad prezidentas
neskubina Seimo su Teismų įstatymo priėmimu, bet siekia atkreipti dėmesį į
teismų pirmininkų skyrimo problemą.
Įstatymo projekte yra siūloma nauja teismų pirmininkų skyrimo tvarka,
todėl laukiant naujo įstatymo, dabar skyrimo procesas yra sustojęs. Pasak
atstovės spaudai, šiuo metu yra nepaskirti 29 teismų pirmininkai.
„Kadangi naujos įstatymo redakcijos priėmimas gali užtrukti iki Seimo
sesijos pabaigos, prezidentas pasiūlė, kad gal būtų galima nelaukiant, kol
Seimas priims visos apimties įstatymą, priimti nuostatas, kurios būtent
reglamentuoja teismų pirmininkų skyrimą“, - kalbėjo atstovė spaudai.
Pagal naująją tvarką, teismo pirmininko kadencija būtų penkeri metai,
kai dabar įvairios instancijos teismuose ji trunka nuo penkerių iki
septynerių metų. Taip pat siūloma, kad pirmininku galėtų tapti teisėjas ne
tik iš to paties teismo.
Pasak V.Muntiano ir J.Sabatausko, jie pritaria prezidento siūlymui ir
mano, kad atitinkamas pataisas galima būtų priimti kovo 10 dieną
prasidėsiančios Seimo pavasario sesijos pradžioje.
Prezidento dekretu sudaryta darbo grupė naują Teismų įstatymo
redakciją buvo parengusi ir pateikusi Seimui pernai balandį. Tačiau,
parlamentarams dar nespėjus įsigilinti į projektą, gegužę Konstitucinis
Teismas (KT) paskelbė nutarimą dėl galiojančio Teismų įstatymo, kuriuo
prieštaraujančiais Konstitucijai pripažino daugiau nei 30 Teismų įstatymo ir
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (AT) statuto nuostatų.
Todėl Prezidentūrai ir Seimui tenka vėl perrašinėti įstatymo projektą,
atsižvelgiant į KT išvadas.