Tai žurnalistams antradienį teigė ekspolitiko bylą tiriantis
Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas.
Seimo pirmininkas kiek anksčiau Viktoras Muntianas pripažino, kad
susitiko su Rusijoje besislapstančio Darbo partijos įkūrėjo V.Uspaskicho
advokatu ir pastarasis per susitikimą „iškėlė klausimą, ar yra kažkokie
įmanomi būdai, jog V.Uspaskichas sugrįžtų ir jam nebūtų juridinių pretenzijų
sugrįžus“.
V.Muntianas žurnalistams sakė šio pokalbio „nesureikšminantis“.
„Aš pasakiau, kad to neįmanoma padaryti, nes vyksta ikiteisminis
tyrimas, o po jo medžiaga bus perduota teismui“, - pabrėžė Seimo
pirmininkas.
Prokuroras S.Verseckas teigė, kad nesulaukė jokių politikų kreipimosi.
Esą kitaip ir negali būti, nes jie nėra proceso dalyviai.
V.Muntianas yra sakęs, kad pokalbio metu neišgirdęs jokių grasinimų.
„Tik buvo pasakyta tiek, kad jei V.Uspsakichas grįš, ir grįš į politiką,
tarkime politikoje jam turėtų būti labai palanki situacija, kadangi jis
grįžtų kaip nugalėtojas“, - pasakojo V.Muntianas.
Jo teigimu, susitikimas su V.Bučiu vyko prieš savaitę Kėdainių rajone,
Šėtos miestelyje.
Tuo tarpu, pasak dienraščio „Lietuvos rytas“, V.Uspaskicho advokatas
parlamento vadovą tikino, kad Darbo partijos įkūrėjas visam laikui
pasitrauktų iš politikos, jei jam būtų leista į Lietuvą sugrįžti „iškelta
galva“.
Kėdainių verslininką 47 metų V.Uspaskichą, anksčiau dėl skandalų
netekusį ūkio ministro ir Seimo nario postų, Lietuvos teisėsauga įtaria
apgaulingų duomenų apie jo vadovautos partijos pajamas ir jų naudojimą
pateikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vyriausiajai rinkimų komisijai
(VRK).
V.Uspaskichas yra įregistruotas kandidatu į savivaldybių rinkimus
Kėdainių apygardoje.
VRK, prokurorų prašymu, panaikino ekspolitiko neliečiamybę. Vilniaus
miesto 2-asis apylinkės teismas yra skyręs V.Uspaskichui suėmimą, todėl, tik
grįžęs į Lietuvą, jis turėtų būti sulaikytas ir per 48 valandas stoti prieš
ikiteisminio tyrimo teisėją.
Vasario pradžioje Rusija pranešė, kad atsisako išduoti ekspolitiką
Lietuvai.
Lietuvos prokurorai dabar klausia Rusijos kolegų, ar jie ekonominę
veiką, kurios padarymu įtariamas V.Uspaskichas ir dėl kurios prašoma jį
išduoti, vertina kaip politinę, o gal Lietuvos prašymą dėl ekstradicijos
vertina kaip paslėptą siekį persekioti jį dėl politinių priežasčių.
Kol kas atsakymo į šį paklausimą Lietuvos prokurorai negavo.
Darbo partija įtariama neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą
pateikimu, siekiant išvengti mokesčių, bei apgaulingu apskaitos tvarkymu. Už
tai juridiniam asmeniui gali būti skiriama bauda, gali būti taikomas veiklos
apribojimas arba veiklos sustabdymas.
Neoficialiomis žiniomis, prokurorai yra aptikę partijos „juodąją
buhalteriją“, kurioje atsispindi nelegalūs mokėjimai įvairiems asmenims.
Šis ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir prokuratūra dar nežino, kada
byla pasieks teismą.
Prokuratūra Darbo partijai yra pateikusi daug raštų ir prašymų dėl
papildomų dokumentų pateikimo. Darbo partija įpareigoti juos pateikti iki
kovo 1 dienos.
Ji jau buvo pateikusi prokurorams dokumentų ir anksčiau, tačiau juos
išanalizavę, pareigūnai nusprendė, kad reikalingi papildomi duomenys.
„Tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo proceso nustatytą tvarka,
sistemingai. Uspaskicho išdavimo ar neišdavimo klausimas šiuo metu nėra
kliūtis baudžiamajam procesui vykti“, - antradienį teigė prokuroras
S.Verseckas.
Tirdami Darbo partijos finansinę veiklą, prokurorai apklausė
įtariamuosius, atliko kratas Darbo partijos būstinėje ir kitur, paėmė
kompiuterius, liudytojų parodymus davė būrys Darbo partijos parlamentarų.
Vyriausioji rinkimų komisija prokurorų akiratin patekusiai Darbo
partijai neskyrė 1,114 mln. litų valstybės dotacijos, į kurią ji pretendavo.
Šį sprendimą partija apskundė teismui, sprendimas bus paskelbtas
ketvirtadienį.
Kėdainių verslininką 47 metų V.Uspaskichą, anksčiau dėl skandalų
netekusį ūkio ministro ir Seimo nario postų, Lietuvos teisėsauga įtaria
apgaulingų duomenų apie jo vadovautos partijos pajamas ir jų naudojimą
pateikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vyriausiajai rinkimų
komisijai.