2004 metais atlikto tyrimo duomenimis, žemiau skurdo ribos, kuri
apibrėžiama kaip 60 proc. vidutinių atitinkamos šalies pajamų, gyvena 16
proc. ES piliečių. Skurdžiai gyvenančiųjų dalis svyruoja nuo 9-10 proc.
Švedijoje ir Čekijoje iki 21 proc. Lietuvoje ir Lenkijoje, rašo Briuselio
leidinys „The EU Observer“.
Didesnis skurdo pavojus gresia vaikams visose ES šalyse, išskyrus
Skandinavijos šalis, Graikiją ir Kiprą.
Be to, tyrimo eigoje nustatyti didžiuliai gyvenimo trukmės atskirose
valstybėse narėse ir išlaidų sveikatos apsaugai skirtumai. Estijoje
sveikatos apsaugai skiriami tik 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o
Vokietijoje - 10,9 procento.
Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė svyruoja nuo 65,4 metų Lietuvoje iki
78,4 metų Švedijoje. Tarp moterų mažiausia gyvenimo trukmė - 75,4 metų - yra
Rumunijoje, o didžiausia - 83,9 metų - Ispanijoje.
Komentuodamas šiuos duomenis, kurie bus pristatyti ES vadovams kovo
mėnesį rengiamame viršūnių susitikime, socialinių reikalų komisaras
Vladimiras Spidla pareiškė, kad reformos, kurių tikslas - užtikrinti didesnį
finansinį ir socialinį nacionalinių sistemų tvarumą „suteikia vilčių“,
tačiau „ateityje laukia didžiuliai iššūkiai“.