„Labai gražiai prezidentas paaiškino, kad jis iš tų kraštų, jis gi
nesiorientavo kas čia, jam pateikė duomenis, kad M.Masiukonis labai
nusipelnęs, kad per Sausio 13-ąją kraujo liejimą sustabdė. Mes žinome, kaip
jis sustabdė. Bet prezidento aplinkoje buvo žmonės, kurie liudijo, kad
M.Misiukonis tiek Lietuvai nusipelnęs, kad būtinai reikia apdovanoti“, -
trečiadienį po susitikimo su V.Adamkumi sakė N.Sadūnaitė.
Ji sakė pateisinanti prezidentą dėl sprendimo apdovanoti M.Misiukonį,
„nes jis nežinojo, ką daro“.
2000 metais V.Adamkus įteikė M.Misiukoniui Lietuvos didžiojo
kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžių įteikė. Tą pačią dieną
apdovanojimas buvo įteiktas ir dabartinei žemės ūkio ministrei Kazimirai
Prunskienei, kurios galimas sąsajas su KGB Lietuvos teismai ne kartą
nagrinėjo.
Apdovanojimų ceremonijos metu N.Sadūnaitė pribėgo prie V.Adamkaus ir
garsiai pasipiktino tuo, kad „apdovanojami budeliai ir aukos“. Be to, ji
M.Misiukonį pavadino KGB žvalgybos viršininku.
Po M.Misiukonio apdovanojimo 47 Seimo nariai pasirašė pareiškimą,
kuriame teigiama, kad eksministras buvo kadrinis KGB karininkas ir dalyvavo
paskutiniojo Lietuvos partizano Antano Kraujelio - Siaubūno sunaikinimo
operacijoje 1965 metais.
Prezidento patarėjas Lauras Bielinis, žurnalistų paklaustas, ar
nesvarstoma galimybė atimti iš M.Misiukonio apdovanojimą, kalbėjo aptakiai.
„Šis klausimas jau yra daugiau techninio pobūdžio, politine prasme jis
nueina į antrą planą. Technine prasme turi būti tam tikra seka sprendimų,
argumentuotų įrodymų, čia emocija neturi dirbti“, - kalbėjo patarėjas.
Jo teigimu, susitikti su N.Sadūnaite šalies vadovas nutarė gavęs jos
atvirą laišką.
„Prezidentas norėjo neatsakyti laišku į laišką, bet atsakyti tiesiai
žmogui, kurį gerbia“, - sakė L.Bielinis.
Atvirame laiške N.Sadūnaitė teigia Lietuvoje stebinti „Lietuvai ir jos
žmonėms okupacijos metais nusikaltusių asmenų antiliustraciją“.
„Jau visi aiškiai matome: KGB, kaip organizuota visuma, kaip slaptas
valstybės ir visuomenės valdymo būdas išliko ir kelia vis didesnį pavojų
Lietuvai, jos žmonių ateičiai. Šiandieną jau nekalbame apie Lietuvai
nusikaltusiųjų apdovanojimus valstybės ordinais ir medaliais“, - prezidentui
rašo N.Sadūnaitė.
Paminėdama Lietuvai nepalankius Europos Žmogaus Teisių sprendimus dėl
buvusių KGB darbuotojų darbinės veiklos apribojimų, disidentė tvirtina
turinti žinių, kad „buvusių KGB agentų esama tarp teisėjų, veikiančių nuo
Lietuvos Europos Sąjungos teismuose“.
„Ar ne jie veikia tenykštį teisėjų korpusą ir koordinuoja Lietuvos
kompromitavimo veiksmus?“, - retoriškai klausia N.Sadūnaitė.
Pagal 1999 metais priimtą Liustracijos įstatymą, buvusių okupacinių
specialiųjų tarnybų bendradarbiams uždrausta dirbti ne tik valstybės
tarnyboje, bet ir ryšių sistemoje, saugos tarnybose, bankuose, teikti
privačių detektyvų paslaugas ir dirbti su vaikais švietimo srityje.
2004-ųjų liepą EŽTT pripažino, kad Lietuva tokiais apribojimais
privačiame sektoriuje pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją.
Po susitikimo su prezidentu N.Sadūnaitė sakė V.Adamkui pakartojusi
laiške išdėstytas mintis ir savo pastebėjimus dėl politinės padėties
Lietuvoje.