Pasak ministerijos pranešimo spaudai, darbo grupė šiais metais numato
patikslinti Lietuvos „kosminį“ potencialą, t. y. išaiškinti visas
suinteresuotas šia veikla įmones ir mokslininkų grupes, aktyviai dalyvauti
rengiant Europos kosmoso politikos gaires ir Europos kosmoso programą,
reguliariai informuoti Lietuvos visuomenę, politikus, akademinės
bendruomenės ir verslo atstovus apie galimybes įsijungti į šią programą,
parengti Lietuvos kosmoso politikos gairių projektą, pateikti siūlymus dėl
Lietuvos dalyvavimo Europos kosmoso programoje kelių ir būdų.
Anot ministerijos, kosminė veikla globalizacijos ir naujųjų
technologijų plėtros sąlygomis tampa kiekvienos šalies ekonomikos
konkurencingumo faktoriumi. Kosminė veikla svarbi mokslo ir technologijų
plėtrai, ūkio sektoriams, kurie naudoja kosminės veiklos rezultatus ir
teikia paslaugas visuomenei. Tai - palydovinė televizija, kosminės ryšių ir
navigacijos priemonės, kosminės oro prognozavimo, žemės, gamtos, resursų bei
aplinkos stebėjimo, karinės ir saugumo užtikrinimo technologijos.
Suvokdamos kosminės veiklos reikšmę šiuolaikinėmis sąlygomis, Europos
Sąjunga ir Europos kosmoso agentūra 2004 metais pasirašė sutartį ir nuo
2005-ųjų kartu pradėjo rengti Europos kosmoso programą bei Europos kosmoso
politikos gaires.
Europos kosminės programos įgyvendinimui skiriamas didžiulis ES
finansavimas.
Lietuvos mokslo institucijos dalyvaudamos šioje programoje galėtų
gauti ES biudžeto lėšų aukštųjų technologijų pramonės užsakymams bei
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikos finansavimui, taip pat
suaktyvėtų Lietuvos mokslinių tyrimų, technologijų bei inovacijų plėtra.
Ministerijos teigimu, prisijungimas prie Europos kosminės programos
yra naudingas Lietuvai, kadangi mokėdama bendrą narystės ES mokestį Lietuva
finansuos Europos kosminę veiklą, todėl Lietuva turėtų būti suinteresuota
susigrąžinti šias įmokas užsakydama pramonės produkcijos ir mokslinius
tyrimus. Tai įmanoma tik prisijungus prie Europos kosminės agentūros
veiklos. Todėl stojimas į Europos kosmoso agentūrą tampa vienu iš valstybės
prioritetų.
Lietuva, kaip kosminės veiklos rezultatų (ryšių ir navigacijos
paslaugų, žemės stebėjimų ir kitų duomenų) vartotoja yra suinteresuota tapti
tiesiogine Europos kosminės programos dalyve bei vykdytoja ir taip gauti
patogesnę bei pigesnę prieigą prie kosminės veiklos resursų.
Darbo grupėje, vadovaujamoje Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir
technologijų departamento direktoriaus Alberto Žalio, yra Ūkio, Susisiekimo,
Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ir Žemės ūkio ministerijų atstovai bei
Lietuvos atstovai dirbantys Europos kosmoso politikos darbo grupėje,
rengiančioje Europos kosmoso programą.