Teisėja užsimojo pamokyti vairuotoją

Šiandien Šiaulių apygardos administraciniame teisme turėtų būti nagrinėjama visoje šalyje analogo dar neturinti byla.

Iš pirmo žvilgsnio paprasta eismo įvykio istorija gali virsti tikru skandalu, nes kaltininkė žinoma Panevėžio teismo teisėja netikėtai ėmė keisti parodymus ir siekia visą kaltę dėl įvykio primesti paprastam panevėžiečiui.

Taip teisėja siekia išvengti ir akistatos su šalies Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Pagal įstatymus, teisėjai administracinėn atsakomybėn netrauktini, juos svarsto tik sava komisija.

Su 20-mečiu vaikinu Zigmu Tregubenka bylinėsis Panevėžio apylinkės teismo teisėja Daiva Gadliauskienė.

Kadangi D.Gadliauskienės vyras Ramūnas Gadliauskas yra Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmininkas, byla nenagrinėjama jam pavaldžiame teisme ir yra perkelta į Šiaulius.

Šio teisminio ginčo iniciatorė yra pati teisėja. D.Gadliauskienė siekia panaikinti jai nepalankų Panevėžio policijos eismo priežiūros skyriaus nutarimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Z.Tregubenką.

Nors nedidelės avarijos aplinkybės atrodo pakankamai aiškios ir jos rodo, kad dėl šio eismo įvykio kalta pati D.Gadliauskienė, tačiau teisėja staiga ėmė keisti parodymus ir aiškinti visai ką kita.

Z.Tregubenka sakė, kad savo parodymų nekeitė nė karto. Jis ką pasakė policininkams įvykio vietoje, tą patį teigiąs ir dabar.

Tuo tarpu teismo teisėjos noras kaskart apie įvykį kalbėti kitaip gali sukelti jai pačiai rimtų pasekmių.

Nedidelė avarija, kai reguliuojamoje Vilniaus ir Ramygalos gatvių sankirtoje ties miesto savivaldybe susidūrė du automobiliai, įvyko prieš tris mėnesius, lapkričio 8-osios vakarą, 18.30 valandą. Sąlygos važiuoti tą dieną buvo prastos - nors buvo pliusinė temperatūra, tačiau lijo lietus, temo.

D.Gadliauskienė vairavo „Lancia Kappa“ - į sankryžą priartėjusi iš Vilniaus gatvės pusės ji ketino sukti į Ramygalos gatvę ir įvažiavo į sankryžą dar degant žaliam šviesoforo signalui.

Z.Tregubenka važiavo „Ma-zda 323“ tiesiai iš Klaipėdos gatvės į Vilniaus gatvę. Jis tvirtino prieš pat sankryžą matęs, kad pradėjo mirksėti žalia šviesa. Iš to jis supratęs, kad spės sankryžą įveikti neužsidegus raudonai šviesai, ir nemažindamas leistino greičio važiavo toliau.

Staiga jau pačioje sankryžoje vairuotojas pamatė sukančią į jo pusę ir jam kelią užtveriančią mašiną. Ši mašina paskutinę minutę sustojo, bet vaikinas jau nebegalėjo sustabdyti slystančio savo automobilio ir kliudė iškištą priekinį jos sparną.

Per susidūrimą nė vienas žmogus nenukentėjo, tik labai nedaug apgadinti abu automobiliai, o teisėjos - ypač nežymiai, nuostolio - gal šimtas kitas litų. Po avarijos tais pačiais automobiliais abu įvykio dalyviai nuvyko į policiją rašyti pasiaiškinimų.

Savo paaiškinimuose, kaip teigė Z.Tregubenka, tiek jis, tiek ir D.Gadliauskienė prisipažino, kad lemtingą akimirką vienas kito automobilio nematė.

Viduriniąja eismo juosta važiavusiam Z.Tregubenkai teisėjos automobilį užstojo į savivaldybės pusę trečiąja juosta sukęs automobilis. Tas pats automobilis užstojo vaizdą ir D.Gadliauskienei. Tad ji degant geltonam šviesoforo signalui suko į Ramygalos kelią neįsitikinusi, ar kelias laisvas.

Pagal kelių eismo taisykles D.Gadliauskienė turėjo praleisti priešais tiesiai važiuo-jantį automobilį, jeigu, žinoma, jis neįvažiavo į sankryžą degant raudonam signalui.

Bet tuo atveju, kaip manė Z.Tregubenka, jei jis būtų įvažiavęs į sankryžą degant raudonai šviesai, tai ir D.Gadliauskienė būtų pradėjusi daryti manevrą į kairę taip pat jau degant raudonam signalui, o moteris tai neigia.

Tačiau D.Gadliauskienė netikėtai apsigalvojo ir pastarajame paaiškinime policijai ėmė teigti, kad prieš sukdama į kairę matė Z.Tregubenkos mazdą. Tik ta mazda buvusi taip toli - jos šviesas matė net už 30-40 metrų nuo sankryžos, tad ji ryžusis sukti.

D.Gadliauskienė kaltina savo priešininką tuo, kad šis neva meluoja įvažiavęs į sankryžą mirksint žaliai šviesai ir tuo siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Anot teisėjos, Z.Tregubenka įvažiavo jau degant geltonai šviesai.

Tačiau geltona šviesa šiuo atveju pagal kelių eismo taisykles D.Gadliauskienės negelbsti. Kaip aiškinama eismo priežiūros skyriaus nutarime, kurį pasirašė skyriaus viršininkas Virginijus Mačėnas, užsidegęs geltonas signalas leidžia Z.Tregubenkai važiuoti toliau, jeigu jis galėtų sustoti tik staigiai stabdydamas. O situacija rodanti, kad taip ir buvo.

Z.Tregubenka sakė, kad liudininkai nebuvo policijoje apklausti, nes jų tiesiog neatsirado. Tačiau savo skunde teismui D.Gadliauskienė teigė, kad pareigūnas, priėmęs nutarimą, neapklausė įvykį mačiusių asmenų. Iš to galima spėti, kad teisėja į teismą rengiasi atsivesti kažkaip rastų liudininkų.

Teismui būtų visai nesunku nagrinėti šią bylą, jei būtų pateiktas avarijos vaizdo įrašas. Šią sankryžą filmuoja vaizdo kamera, tačiau eismo priežiūros skyriuje buvę pranešta, kad tuo metu vaizdo kamera buvo nusukta nuo sankryžos ir eismo įvykio neužfiksavo.

Z.Tregubenka pasakojo, kad D.Gadliauskienė įvykio vietoje elgėsi pakankamai santūriai - dar neišlipusi iš automobilio ji kažkam paskambino, o kai išlipo, pirmiausia vaikino paklausė, ar jis pranešė policijai.

Vaikinas atsakęs „taip“, ir tiek jie tekalbėję.

Policijoje abiejų eismo dalyvių jau laukė jų palaikytojai - individualioje įmonėje laminuotoju dirbančio Z.Tregubenkos laukė jo motina Elvyra Tregubenko, o teisėjos D.Gadliauskienės - aukštas inteligentiškas vyras. Jie kažką dalykiškai kalbėję.

Iš pradžių Tregubenkos manę, kad tai teisėjos vyras, o vėliau supratę, kad tikriausiai - advokatas.

Teisėja aiškinusi, kad kone per 20 metų vairavimo stažą jai tokia bėda - pirmoji, o jaunas vaikinas dar ir vairuoti gal nemokąs.

Z.Tregubenka prisipažino, kad teises jis turi dar tik metai, bet vairuoti mokėjęs jau senokai, važinėjąs atsargiai, neviršijąs greičio ir negeriantis prieš vairavimą alkoholio.

Vaikinas ir jo motina sakė niekada nepamiršią, kaip tik išklausiusi V.Mačėno sprendimą teisėja reikšmingai ištarusi: „Dabar susitiksime teisme“.

Vakar su miesto policijos eismo priežiūros skyriaus viršininku V.Mačėnu žurnalistei susisiekti nepavyko.

Policijoje buvo paaiškinta, kad viršininkas turi laisvą dieną. Be V.Mačėno, daugiau neatsirado kam komentuoti šią bylą, nes, pasak skyriaus darbuotojų, eismo įvykį nagrinėjo pats V.Mačėnas, nutarimą pasirašė taip pat jis.

Policijoje šiuo metu nėra eismo įvykio bylos, nes ji perduota Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

Vakar teisėjos D.Gadliauskienės darbe nebuvo. Teismo darbuotojai pranešė, kad teisėja yra seminare ir bus tik kitą savaitę.

Mobiliuoju telefonu D.Gadliauskienė vakar per pietus atsiliepė, atrodė, iš pradžių buvo nusiteikusi bendrauti, tačiau vos išgirdusi klausimą apie jos pačios bylą staiga pranešė, kad neturi laiko, prasidedanti paskaita.

Žurnalistės paprašyta išeiti minutei iš salės ir trumpai atsakyti į klausimus, nes byla esanti tikrai svarbi, teisėja atrėžė: „Ne, man nesvarbi“, ir išjungė telefoną. Laikrodis tuo metu rodė 12 valandų 25 minutes - paprastai pietų pertrauka būna iki 13 valandos.

Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmininkas R.Gadliauskas sakė iš žmonos žinąs apie eismo įvykį, tačiau smulkiau apie jį aiškinti negali, nes pats jame nedalyvavo. Dėl galimo interesų konflikto bylos nagrinėti savo teisme jis nepriėmęs ir persiuntęs kolegoms į Šiaulius.

Teisėjas neigė buvęs policijoje ir iškart po eismo įvykio, ir tada, kai buvo svarstoma byla, todėl žurnalistei pagrasino teismu, jei ši parašysianti, kad jis kaip nors daręs įtaką bylai.

Ar jo žmona keitė parodymus ir kodėl taip darė, R.Gadliauskas teigė nežinantis.

Teisėjų etikos ir drausmės komisijai vadovauja Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas.

„Panevėžio ryto“ žurnalistei A.Driukas sakė buvo gavęs su panevėžiete teisėja D.Gadliauskiene susijusią medžiagą, tačiau vėliau ją persiuntė Šiaulių teismui.

Kadangi byla dar nebaigta ir kaltieji dar neaiškūs, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas nepanoro jos komentuoti. Tačiau A.Driukas pasakė, kad toks atvejis kaip šis - labai retas šalyje.

„Pirmą kartą matau, kad teisėja apskųstų sprendimą teismui“, - sakė komisijos pirmininkas.

Paprastai, anot A.Driuko, teisėjai, net ir jausdamiesi teisūs, geriau nuryja tą kartėlį, bet nepradeda bylinėtis. Jie supranta, kad visuomenė taiko jiems aukštesnius moralės kriterijus negu visiems kitiems.

Paprašytas pakomentuoti teisėjos parodymų keitimą ir kaip toks keitimas atrodytų visuomenės akyse, A.Driukas atsisakė tai vertinti.

Pirmininkas teigė, kad šie faktai dar nepatvirtinti, be to, įvyksiantis teismas įvertins jų objektyvumą ir svarbą.