Tradicinės Užgavėnės Rumšiškėse - girtų lietuvių fiesta (nuotraukos)

Agnė Vaitoškaitė
Rumšiškės, Užgavėnės. Pirmosios asociacijos išgirdus miestelio pavadinimą - tautosaka, tautodailė, etnografija. Užgavėnės, nors jas turi ir Vakarų Europos šalys (Vokietija, Austrija, kitos krikščioniškos ES šalys), taip pat siejasi su lietuvišku žiemos išvarymu, Morės deginimu, pagonybės palikimu, Senovės baltų mitologija ar bent jau blynų valgymu.
Žodžiu, tiek patį Rumšiškių miestelį, tiek Užgavėnes galima tapatinti su kultūros dalimi. Lietuviškos, tradicinės kultūros.
Žinoma, nacionalinį charakterį ir jo ypatybes kiekvienas įsivaizduoja kitaip. Kiekvienas turi ir kitokį tautiškumo bei solidarumo savo tautiečiui jausmą.
Važiuojant į Rumšiškes – ryškūs lietuviško solidarumo pavyzdžiai, kurie “muša iš vėžių”. Maždaug šeštajame kilometre nuo įsukimo į Rumšiškes kelyje Vilnius - Kaunas susidaro transporto spūstis. Gal avarija? Kyla pagunda junginėti radijo stotis, skambinti kolegoms, “gaudyti” ar pranešti informaciją.
Bet pasistūmus maždaug keturis kilometrus paaiškėja, kad jokios avarijos nebuvo. Tauta būriuojasi kelyje, norėdama patekti į vieną etnografinių miestelių. Vietoj dviejų kelio juostų suformuotos trys ar net keturios. Nesiliaujantys garso signalai, grūmojančių vairuotojų kumščiai ir “šventiškai” perkreiptos veido išraiškos, kai nori perrikiuoti automobilį iš vienos eismo juostos į kitą. Vairuotojai taip skuba valgyti blynų, kad jų artimas tampa mirtinu priešu?
Na, bet tiek to, galima pažvelgti ir atlaidžiau... Žiūrint per istorijos prizmę, kantrybę galima priskirti lietuvių nacionaliniam charakteriui, tad rasti pateisinimą, kai jo ieškai, pavyksta beveik visada. Galų gale suverti viską alkiui ar nekantrumui, norui išgirsti folkloro skambesį. Ir šaip, juk daug kas su vaikais važiuoja, negi galima ant jų pykti?
Gerai, važiuojam toliau. Rumšiškės. Pasitinka ne tik kelio ženklas, bet ir išraudusiais bei susireikšminusiais veidais eismą reguliuojantys kelio patruliai. Gal dėl naujų policijos automobilių?
Tiek to. Važiuojam toliau. Po ilgų grumtynių su tautiečiais pavyksta įsprausti ir pastatyti automobilį. Pagaliau! Pamatysiu tikras Užgavėnes ir kone labiausiai joms tinkančioje vietoje. Dar po keleto pasišūkavimų dėl neva ne ten pastatyto automobilio patenki prie įėjimo į Rumšiškių etnografinį muziejų - žiemos išvarymo šventės vietą.
Žmonių minios. Pasirodo, patekti į vidų paprasta nebus. Reikia susimokėti. Suaugusiajam - malonumas kainuoja šešis litus, studentui ar moksleiviui - tris litus. Juk Užgavėnės, juolab visa brangaus ir atpalaiduojančio sekmadienio valanda buvo sugaišta kamštyje, mąstai.
Leidiesi minios nešamas šventės sūkurio link. Matai veidus - vieni nekantrūs, kiti - sušalę ir kaukėti, dar kiti - įkaušę ir kaukėti. Įspūdžiai sustiprėja, kai pamatai verkiantį maždaug Jėzaus Kristaus amžiaus vyriškį, kurio žmonai ant galvos kariasi trys mažamečiai, o šis sėdi rogėse ir ašaroja, jog jo kojos šlapios ir jis nori namo...
Užgavėnių meniu taip pat įspūdingas. “Lietuviškas”: šašlykai, kebabai, dešrainiai, sūrainiai ir kitokie amerikietiško „fast” ir “junk food“ patiekalai bei kokakola.
Gal šią šventę ir reikėjo geriau pavadinti “Amerikietiškos Užgavėmės”? Bet kuo čia dėtas liaudies buities muziejus?
Vis dėlto iš kolonėlių kala lietuviškas kantris, o pakrūmėse - įvairaus amžiaus blynų mylėtojai šildosi baltake. Tiesa, blynų rasti pavyko tik vienoje vietoje. Vadinamojoje arbatinėje, tačiau į ją patekti keblu. Ištroškę tautiečiai stumdosi eilėje ir net virsta per duris pirkdami alų. Tiek to, tų blynų, juolab jie tokie keistai skurdūs ir paliegę atrodo. Palauksiu antradienio - tikrosios Užgavėnių dienos.
Judi toliau. Ypač daug veiksmo ir bendravimo prie WC simboliu pažymėtų būdelių. Keistas Rumšiškių ypatumas - ir ten patekti sunku. Eilės. Hmm, o aš maniau, kad tokios didelės eilės buvo tik sovietmečiu, perkant bananus.
Prisigėręs lietuviškos šventės dvasios ir aplėkęs kelis ratus buities muziejuje, persisotinęs šašlykų kvapais, jauti, kaip ima suktis galva. Išraudę veidai aplink taip pat niaukiasi. Bet ir pasididžiavimas tauta – čia pat. Kai pamatai, jog brendį lietuvis sugeba ir kaukės nenusiėmęs į burną pataikyti. Ir savikritikos nestokoja. ir parodyti save moka.
“Žavu”, - darsyk pamąstai ir daugiau mąstyti nebenori. Meti paskutinį žvilgsnį į Rumšiškių kalvas, apsiblaususius veidus, irzlius vaikus ir bėgi į automobilį. Ištrūksti iš Rumšiškių ir „spaudi gazą“ iki pirmos degalinės. Paradoksalu, bet štai dabar ir pajunti lietuvišką bendrumą su tauta Rumšiškėse: artėja degalinė, pagaliau bus galima užkąsti ir patenkinti kitus fizinius poreikius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.