Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pataria Lietuvos
gyventojams patiems pasirūpinti savo sveikata ir saugumu.
Departamentas taip pat atkreipia įvairių organizacijų bei įmonių
vadovų dėmesį, kad jie imtųsi atitinkamų prevencinių priemonių, užtikrinant
jų saugią veiklą.
Esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas
kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar
rankų pirštai, pėdos.
Lengvai nušalusį žmogų pirmiausia reikia sušildyti (aplinkos
temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26 - 27 laipsniai), užkloti antklodėmis
ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto, bet
ne karšto gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias
vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu.
Taip pat nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar
laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu.
Kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į
šiltą patalpą.
Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o
jei kvėpavimas nutrūkęs - tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai
nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti
pas gydytoją.
Hidrometeorologams pranešus apie didelius šalčius, kilsiančią pūgą,
patariama pasilikti namie ir pasirūpinti maisto, vandens ir kuro atsargomis.
Iš namų išvažiuoti ar išeiti rekomenduojama tik būtiniausiu atveju, nes per
pūgą sumažėja matomumas, sutrinka tiek miesto, tiek tarpmiestinio transporto
eismas. Kelininkai ne visada spėja laiku nuvalyti kelius. Užsnigti keliai,
blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje, ir ši situacija gali
sukelti pavojų gyvybei.
Jeigu važiuojant per pūgą užklimpo automobilis, patariama neišjungti
variklio arba periodiškai jį šildyti. Tiktai labai svarbu į saloną
neprileisti išmetamųjų dujų. Todėl gyventojams reikia nepamiršti stebėti,
kad išmetamojo vamzdžio neužverstų sniegas.
Sužinojus apie galimą pūgą, kaimo gyventojams reikia paruošti
gyvuliams pašaro ir vandens atsargų.
Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, gaisrai kyla, kai jos yra
perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali
prasiveržti ugnis. Pastebėjus įtrūkimus krosnių ar židinių sienelėse būtina
juos užsandarinti.
Kūrenant krosnis, židinius ypač pavojingos smalkės.
„Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės, norėdami, kad
krosnis per greitai neatvėstų. Sklendę galima visiškai uždaryti tik
įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai
pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtim“, - perspėja
ugniagesiai.
Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai - lengvas apsvaigimas, suima
mieguistumas, netenkama sąmonė. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės ir tai yra
pavojingiausia. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų reikia išvesti į gryną orą ir
nedelsiant kviesti medikus, o patalpas gerai išvėdinti.
Patariama nesinaudoti savos gamybos elektros šildymo prietaisais,
nejungti kelių į vieną elektros lizdą bei nepalikti jų įjungtų į tinklą be
priežiūros.