Į valdžią - su žentais ir svoto pinigais

Tarp šiuose savivaldybių rinkimuose besiveržiančių į miesto tarybą piliečių - ir paties mero konservatoriaus Vito Matuzo giminė. V.Matuzas siekia likti miesto vadovu, o jo svotas, žentas ir būsimas žentas - tarybos nariais.

Socialdemokratas Vytautas Steponas Buterlevičius, matyt, nusprendė, kad laikas politikos abėcėlės pradžiamokslį išeiti ir jo sūnui bei sūnėnui - šie jauni vyrai taip pat įrašyti į rinktinį socialdemokratų sąrašą. Bėda tik ta, kad šiuos planus gali sujaukti neseniai kilęs skandalas dėl galimų V.S.Buterlevičiaus ir jo sūnėno nusikaltimų.

Į politiką besiveržiančių sutuoktinių ir tėvų su vaikais daugiausia yra tarp liberalcentristų - rinkimų sąrašuose puikuojasi net keturios poros.

Yra panevėžiečių šeimų, kuriose sutuoktinių pažiūros kardinaliai skiriasi - vienas į rinkimus suka su viena partija, kitas - su kita.

Ir Matuzų šeimoje susirinkus visiems artimiesiems turėtų būti gana sudėtinga ginčytis politinėmis temomis, nes ne visi čia yra vienminčiai. Tačiau dešiniųjų blokas aiškiai nusvertų visus kitus.

Miesto vadovo svotas Jonas Gvazdauskas jau nemažai metų priklauso Liberalų centro partijai ir su jos mandatu bandė eiti į šiuos savivaldybių rinkimus.

Kad ir kaip J.Gvazdauskui būtų liūdna, bet jo sūnui didesnis autoritetas politikoje pasirodė ne tėvas, o uošvis. Nerijus Gvazdauskas - jau V.Matuzo šalininkas.

Sukūręs šeimą su V.Matuzo dukra Asta, jaunas vyras įstojo ir į Konservatorių partiją.

Antrosios V.Matuzo dukters Agnės draugas Justinas Ilisevičius - žinomas mieste jaunųjų konservatorių lyderis.

Vaikinas dar mokosi Panevėžio kolegijoje ir dirba kartu su mero sūnumi Vytautu Matuzu įkurtoje „Terateko“ bendrovėje, kuriančioje užsakovams internetines svetaines.

J.Ilisevičius neneigė, kad draugauja su A.Matuzaite ir galbūt ją ves.

„Mes su mero sūnumi baigėme tą pačią mokyklą, tik aš dvejais metais vėliau, o vėliau per draugus susipažinau ir su Agne, jau seniai draugaujame“, - neslėpė J.Ilisevičius.

Vaikinas teigė, kad pas konservatorius jis nuėjo ne V.Matuzo patrauktas, o savo tėvų - šie jį auklėję dešiniųjų dvasia.

Tėvynės sąjungos sąraše rinkimuose į miesto tarybą 22 metų J.Ilisevičius įrašytas 32-uoju numeriu, o 29 metų N.Gvazdauskas tik 38-uoju numeriu. Jauni vyrai iš pradžių karjeros siekia neskubėdami, palaipsniui, ne taip, kaip jų esamas ir galbūt būsimas uošvis V.Matuzas, į Panevėžio valdžią lygiai prieš dešimt metų iškilęs staiga, miestui jo išvis nepažįstant.

Beje, V.Matuzas į politiką, kaip daug kas numanė ir kaip jis vėliau prisipažino vienoje televizijos laidoje, atėjo taip pat per giminę, tiksliau - savo žmonos giminaičius.

Tuomet į politiką jau visa galva buvo įbridęs žinomas mieste psichiatras Raimundas Alekna, vėliau tapęs sveikatos apsaugos ministru. Jis - D.Matuzienės pusseserės vyras. Šis Tėvynės sąjungos atstovas tada mieste buvo pakilęs iki vicemero kėdės. Artėjant rinkimams staiga atsirado niekieno negirdėtas ir nematytas 38 metų „Ekrano“ inžinierius V.Matuzas ir su konservatoriais laimėjo rinkimus.

Televizijos laidoje V.Matuzas neseniai išsitarė, kad tie, kurie jį atvedė į politiką, tikėjosi jį ir valdyti, turėti lyg marionetę, tačiau jiems tai neišdegę.

66 metų verslininkas J.Gvazdauskas - senas politikos vilkas, 1992 metais įstojęs į Centro sąjungą. Nepriklausomybės pradžioje jis mieste buvo žinomas ir kaip privatizavimo tarnybos vadovas.

Įsigijęs „Bičiulio“ prekybos kompleksą, J.Gvazdauskas įsisuko į verslą. Šiuo metu jo verslas, kaip matyti iš atnaujinto, blizgančio „Panevėžio bičiulio“ statinių komplekso, klesti.

Dalį šios bendrovės akcijų, kaip deklaruojama rinkimų anketoje, turi jo sūnus N.Gvazdauskas. Šis jaunas vyras yra „Panevėžio bičiulio“ komercijos ir rinkodaros direktorius.

Šventinėje ceremonijoje, atidarant sumodernėjusį „Bičiulį“, prieš kelerius metus dalyvavo visa Matuzų ir Gvazdauskų šeima.

Tačiau J.Gvazdauskui ne taip, kaip jo sūnui, šiuose rinkimuose jau iš anksto nepasisekė - verslininkas išbrauktas iš sąrašų sutikrinus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

J.Gvazdausko namas yra jau už miesto ribų. Gyvenantiems rajone galima balotiruotis tik į rajono tarybą.

Liberalų centro sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Ramūnas Vyžintas sakė prieš kandidatų sąrašų formavimą įspėjęs visus partijos narius, kad jie neapsiriktų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, tačiau J.Gvazdauskas vis tiek kažkodėl apsižioplino.

Kai kurie politikai spėjo, kad J.Gvazdauskas galėjo specialiai suklysti, kad tik nebūtų įtrauktas į sąrašus. Jie svarstė, kad J.Gvazdauskas jau seniai Liberalcentristų partijoje yra tik „popierinis“ narys, iš tikrųjų palaikantis savo svotą V.Matuzą ir kartu konservatorius.

Dar kiti spėjo, kad J.Gvazdauskui šiaip jau gerai tyliai tūnoti V.Matuzo priešininkų stovykloje - jis gali nesunkiai gauti naudingos merui informacijos.

R.Vyžintas gyrė J.Gvazdauską kaip iniciatyvų liberalcentristą. Tačiau ši partija iš savo nario jokios finansinės paramos šiais metais negavo.

Tuo tarpu liberalcentristas J.Gvazdauskas buvo dosnus svetimai partijai. Jo vadovaujama „Panevėžio bičiulio“ bendrovė artėjant rinkimams prieš pat Naujuosius metus pervedė 15 tūkst. litų Tėvynės sąjungai.

J.Gvazdauskas net neslėpė, kad ši parama yra susijusi su giminystės ryšiais - svotu V.Matuzu.

„Savo partijai duosiu kitą sykį“, - žadėjo liberalcentristas.

Žinomas verslininkas pernelyg neapgailestavo, kad padarė deklaravimo klaidą ir nepateko į liberalcentristų sąrašą. Jis teigė, kad gyvena mieste, Beržų gatvėje, daugiabučiame name, o namas Piniavoje dabar remontuojamas, gyvens ten sūnus su šeima.

Ir dėl to, kad sūnus politikoje pasuko ne su juo, o su uošviu V.Matuzu, verslininkas pernelyg nesijaudino.

„Nesu nei patenkintas, nei nepatenkintas. Tai nereikšmingi dalykai. Aš jam politikoje įtakos nedarau. Jo reikalas, jis pilnametis“, - aiškino J.Gvazdauskas.

Kita gausi šeimynėlė rinkimuose - trys socialdemokratai Buterlevičiai - tėvas Vytautas Steponas, sūnus Tomas ir sūnėnas Andrius.

V.S.Buterlevičius yra senas politikos vilkas, pradedant jau sovietine komunistų partija. Iki šiol jam politikoje tikrai puikiai sekėsi - jis nuolat buvo renkamas į miesto tarybą, o taryboje užimdavo svarbius postus, pastaruoju metu yra kolegijos narys.

Kolegija sprendžiamojo balso neturi, tačiau yra labai įtakinga valdant administraciją ir rengiant klausimus miesto tarybos posėdžiams.

Būdamas politikoje V.S.Buterlevičius sėkmingai darė ir profesinę karjerą - praėjusioje kadencijoje jis gavo savivaldybės administracijos vadovo postą. V.S.Buterlevičiui būnant savivaldybės administratoriumi jo dukra Vitalija Buterlevičiūtė laimėjo savivaldybės administracijos rengtą konkursą į vaikų darželio vadovo postą.

Tapęs pensininku V.S.Buterlevičius savivaldybėje liko dirbti inžinieriumi.

Tokia puiki V.S.Buterlevičiaus gyvenimo karjera turėjo sužavėti ir jo 29 metų sūnų bei to paties amžiaus sūnėną. Įstoję į Socialdemokratų partiją abu jauni vyrai galėjo įsivaizduoti panašias rožines perspektyvas. Politiko sūnaus nestabdė netgi prasta jo praeitis - teistumas už chuliganizmą.

Tačiau pastarieji įvykiai, atrodo, visas politines Buterlevičių klano perspektyvas tiesiog sumaitojo.

Kaip „Panevėžio rytas“ jau rašė, net du Buterlevičiai - vyresnysis ir jo sūnėnas - rinkimų kampanijos išvakarėse buvo pričiupti STT agentų - jiems pateikti sunkūs įtarimai dėl nusikaltimų.

V.S.Buterlevičius Specialiųjų tyrimų tarnybos agentų buvo pričiuptas už rankinio rėmėjų pinigų plovimą ir nešvarų siekimą naudos iš savivaldybės užsakymų savo giminės privatizuotai „Panevėžio želdynų“ bendrovei.

A.Buterlevičiui pareikšti įtarimai komerciniu šnipinėjimu. Gali būti, kad jis pirko arba kitaip bandė šnipinėti informaciją iš savivaldybės tarnautojų apie konkurso sąlygas ir savo konkurentus.

Apie lyderiavimą Socialdemokratų partijos miesto skyriui galbūt svajoję Buterlevičiai dabar priversti laukti ne tik ikiteisminio tyrimo pabaigos ir teismo, bet ir rinkėjų verdikto. Mat susitepę veikėjai panoro rizikuoti rinkimuose, o partija jų iš sąrašų neišbraukė.

Jaunieji Buterlevičiai dirba vienoje firmoje - „Transdadus“. A.Buterlevičius yra direktorius, o T.Buterlevičius jo pavaduotojas.

Pirmasis yra deklaravęs, kad pelno gauna ir iš „Penkių ratų“, o ši firma yra skandalingai pagarsėjusių per STT tyrimą „Panevėžio želdynų“ savininkė. Pagal šiuos ryšius galima įrodyti, kad A.Buterlevičius yra ir „Panevėžio želdynų“ savininkas. Pastarojoje bendrovėje nuolat lankydavosi ir jai vadovavo abu jaunieji Buterlevičiai.

Pagal turto deklaracijas matyti, kad V.S.Buterlevičiaus sūnėnas yra kur kas turtingesnis už politiko sūnų. Tačiau kaip yra iš tiesų, pasakyti sunku, nes sūnėno deklaracijoje trūksta kai kurių grafų.

Pats V.S.Buterlevičius deklaruoja turįs 28 tūkst. litų ir 200 tūkst. litų vertės turto. Kadangi jo interesų deklaracija kažkodėl nepateikta, neaišku, kaip turtas pasiskirstęs jo šeimoje.

Konservatorių sąrašuose nesunku rasti vieną jau seniai Panevėžio politikos padangėje žinomą šeimą. Buvę pedagogai Audronė ir Ričardas Grainiai - ilgamečiai Tėvynės sąjungos nariai.

Pastaruoju metu viešumoje labiau blizgėjo A.Grainienė, užimanti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo postą. R.Grainys šią kadenciją nebuvo pakliuvęs į miesto tarybą, todėl gana tyliai sukosi versle - dabar dirba „Žlugto“ bendrovės vadybininku.

A.Grainienė neabejotinai ir dabar yra favoritė - ji 3-ioji partijos rinkimų sąraše. R.Grainys - 10-as. Jei konservatoriai išlaikys turėtas pozicijas miesto valdžioje, šis vyras turėtų patekti į tarybą.

Liberalcentristų sąrašuose daugelis pastebės Virginijos ir Jono Pikalavičių pavardes. Ilgametę praktiką turinčius gydytojus pažįsta daugelis panevėžiečių.

Tačiau rinkėjus gali šokiruoti 53 metų V.Pikalavičienės netikėta pažiūrų kreivė. Per praėjusius Seimo rinkimus ši medikė ėjo koja kojon su Vytauto Šustausko įkurta Lietuvos laisvės sąjunga, šios partijos ji buvo netgi iškelta kandidate į Seimo narius daugiamandatėje Nevėžio apygardoje Panevėžyje.

Gydytojos V.Pikalavičienės nebaimino netgi tai, kad Lietuvos laisvės sąjungos gretose buvo visokio plauko veikėjų. „Panevėžio rytas“ yra rašęs apie tai, kad ši sąjunga iškėlė kandadate į Seimą ir panevėžiečio verslininko Valdo Arbataičio žudiko Valentino Gorio žmoną Giedrę Gorienę.

V.Arbataičio motina - V.Pikalavičienės kolegė - žinoma mieste gydytoja Aldona Arbataitienė.

V.Šustauskas „Panevėžio ryto“ buvo užtiktas Panevėžyje bendraujantis su „Svainijos“ įvykių dalyviu, teistu už turto prievartavimą Kęstučiu Vaitiekūnu, pravarde „Kęstorius“. Pastarasis neslėpė siekiąs tapti Lietuvos laisvės sąjungos Panevėžio skyriaus vadovu, tačiau jau po to įkliuvo per apiplėšimą Vilniuje.

V.Pikalavičienė iš pradžių žurnalistei aiškino pasirinkusi Liberalų centro sąjungą todėl, kad jai labai patiko šios partijos programa.

Tik paklausta, kodėl nebepatiko Lietuvos laisvės sąjungos programa, gydytoja visaip išvedžiodama paaiškino, kad nebepatiko pats jos vadovas - V.Šustauskas. Priminus pašnekovei ir G.Gorienę, ir V.Gorį, ir šio žudiko auką, V.Pikalavičienė galop trumpai pasakė, kad būtent dėl to ji iš tos sąjungos ir pasitraukė.

Politikos vandenyse norėtų paplaukioti ir dar labai jaunų liberalcentristų pora - Reda ir Nerijus Navickai.

Liberalcentristas Gediminas Vezbergas į partiją atsivedė ir savo sūnų Mindaugą. Šioje partijoje - ir Kiseliūnų šeima.

„Kai vienoje partijoje keli šeimos nariai - labai gražu. Man labiau būna keista, kai sutuoktiniai pasirenka skirtingas partijas. Nesuprantu, kaip jie tada bendrauja namuose“, - sakė liberalcentristų lyderis R.Vyžintas.

Tik iš žurnalistės pirmą kartą išgirdęs, kad V.Pikalavičienė yra perbėgėlė iš šustauskininkų stovyklos, R.Vyžintas kiek sutriko ir mestelėjo: „Dabar gi taip madinga“.

„Į sriubos virimą mūsų pažiūros vienodos, o tai šeimai yra svarbiausia“, - į visus galimus priekaištus dėl skirtingų partijų pasirinkimo atšovė žinoma mieste kultūrininkė, „Panevėžio linelio“ vadovė Dalia Gaspariūnienė.

Ši chorvedė jau daugelį metų priklauso socialdemokratams. Šiame rinkimų sąraše ji įrašyta 21-u numeriu.

Toje pačioje „Panevėžio linelio“ viešojoje įstaigoje inžinieriumi dirbantis jos vyras Kęstutis Gaspariūnas, moters teigimu, į Liberaldemokratų partiją įstojo maždaug prieš dvejus metus. „Tvarkos ir teisingumo“ partijos sąrašuose K.Gaspariūnas yra 9-as.

D.Gaspariūnienė sakė, kad jų šeimoje politinių diskusijų būna mažai, nes svarbiausia ne tai, kuriai partijai kuris priklauso, o tai, kad abu - už Lietuvą.

Moteris netgi truputį pyktelėjo, kai buvo paklausta, ar dviejų partijų pasirinkimas nėra šeimai atsarginis variantas, jei su kuria nors viena labai nepasisektų.

D.Gaspariūnienei prieš keletą metų po dviejų savivaldybės kontrolierių tikrinimų grėsė labai dideli nemalonumai, tačiau ji išnešė sveiką kailį ir negavo rimtų nuobaudų. Kai kurių politikų manymu, ji už tai turėtų dėkoti savo kietam užnugariui - socialdemokratams. Jei ne partiškumas, direktorė neva būtų buvusi bausta ir už viešųjų bei privačių interesų supainiojimą - savo vyro įdarbinimą jos vadovaujamoje įstaigoje.

Tačiau yra manančių, kad D.Gaspariūnienė per savo priklausymą socialdemokratams ir nukentėjo. Panevėžiečiai juokėsi, kad jei ji būtų priklausiusi valdantiesiems konservatoriams, komisijos jos darbe nebūtų radusios nieko blogo, kaip nerado konservatoriams prijaučiančios 9-osios vidurinės mokyklos direktorės Onos Bielinskienės veikloje.