Kauną per pastaruosius metus paliko daugiausia žmonių iš visos šalies didmiesčių. Manoma, jog iš miesto emigravo apie 60 tūkstančių kauniečių.
Tai prilygsta Marijampolėje gyvenančių žmonių skaičiui.
Ypač kelia nerimą tai, jog net 30 procentų jaunų šeimų artimiausiu metu dar ketina palikti Kauną. Tokie skaičiai paaiškėjo po Europos bendrijų iniciatyvos EQUAL plėtros bendrijos atlikto tyrimo. Tyrimo tikslas buvo ištirti migracijos priežastis ir padarinius Kaune.
Netenkina skurdas ir panieka
Tyrimą atliko Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo instituto lektorius Gedas Malinauskas. Buvo apklausta tūkstantis jaunų Kauno šeimų. Daugiausia tai 25 – 35 metų amžiaus įvairaus išsilavinimo žmonės, turintys mažų vaikų.
G.Malinauskas pasakojo, jog priežastys palikti Kauną ir Lietuvą yra nedideli atlyginimai ir noras sparčiai praturtėti, susikurti materialinę gerovę. Svarbiausias motyvas emigruoti daugeliu atvejų buvo per mažas atlyginimas.
Kita priežastis – darbdavio požiūris į darbuotoją.
Paprastas žmogus savo tėvynėje nesijaučia vertinamas, skatinamas, gerbiamas. Tai taip pat skatina emigraciją.
Emigracijos nestabdo net tai, jog 20 procentų šeimų, kurių nariai emigravo, susiduria su santykių problemomis, daugeliu atveju šeimos išyra.
Opi problema yra ir tai, jog Lietuvoje palikti emigravusių tėvų vaikai susiduria su psichologiniais sunkumais. Teigiama, jog tokių sunkumų patiria kas ketvirtas vaikas, o kas vienuoliktam kyla rimtų psichologinių problemų.
Tyrėją nustebino ne tik didžiulis norinčiųjų emigruoti skaičius.
Pritrenkė ir tai, jog daugeliui apklaustųjų buvo nesvarbu, kas bus su jų šeimomis, vaikais, kai vienas iš šeimos narių išvyks.
Svarbu buvo tik didesnis atlyginimas.
Iš tyrimo paaiškėjo, jog emigruoti pasiryžę žemesnio išsilavinimo jauni žmonės. Aukštesnį ar universitetinį išsilavinimą turintys žmonės nusiteikę pasilikti šalyje. Tačiau juos labiau vilioja gyvenimas sostinėje.
Turi psichologinių problemų
Prie tyrimo prisidėjo ir Kaune esantis Šeimos santykių institutas. Jo patalpose Senamiestyje veikia eksperimentinis pagalbos centras. Šio centro darbuotojai visiems norintiems teikia informaciją apie Lietuvos ir užsienio darbo rinkas bei psichologines konsultacijas, jei kyla su migracija susijusių problemų.
Šeimos santykių instituto koordinatorė Živilė Markauskaitė pasakojo, jog eksperimentinis centras yra finansuojamas iš Europos Sąjungos „Equal“ programos lėšų. Projektas „Dirbk savo šalyje“ numatytas 2005 – 2007 metams.
Centre galima lankytis anonimiškai. Visi norintys gali sužinoti apie užsienio darbo rinką, socialines garantijas, juridines subtilybes. Žmonės gali internetu susisiekti su užsienyje gyvenančiais artimaisiais.
Taip pat didelė dalis lankytojų naudojasi psichologų pagalba. Dažniausiai su emigracija susidūrę žmonės išgyvena vienišumo, izoliacijos, santykių krizės problemas arba su vaikais susijusių psichologinių sunkumų.
Įkalbėti likti pavyksta retai
Ž.Markauskaitė sakė, jog per dieną centre apsilanko apie 10 lankytojų.
„Pradėję įgyvendinti projektą turėjome vilties, jog daugelį lankytojų, svarstančių galimybę emigruoti iš miesto ir šalies, pavyks atkalbėti. Dabar tokios vilties nebeturime“, – prisipažino specialistė.
Žmonėms tiesiog pateikiama išsami informacija apie galimybes dirbti ir užsidirbti Lietuvoje bei užsienyje. Vyksta lyginimai, padedama geriau susigaudyti savo vertybėse, poreikiuose.
Šeimos santykių instituto darbuotoja sakė, jog atsisakyti minties emigruoti dažnai paskatina vaikai, sapnuojantys košmarus, jog tėvai išvyks į kitą šalį.
Nėra valstybės politikos
Vytauto Didžiojo universiteto, Socialinio darbo instituto ir Šeimos santykių instituto atliktas tyrimas ir dvejus metus vykdomas projektas buvo pristatytas miesto Savivaldybės atstovams.
Grėsmingi skaičiai politikus sujaudino.
Tačiau vietinė valdžia įsitikinusi, jog pati mažai ką gali padaryti stabdant emigraciją. Galvojama, kad jauniems žmonėms galima būtų taikyti verslo pradžios, būsto įsigijimo lengvatas.
Tačiau didžiąją atsakomybės dalį Kauno valdžios atstovai suvertė Vyriausybei. Valstybei reikėtų turėti bendrą politiką migracijos problemoms spręsti.
Grįžti į Lietuvą neketina
Jauna kauniečių šeima Mantas ir Vaida drauge su dabar jau keturmečiu sūnumi Kipru iš Kauno į Airiją emigravo prieš trejus metus.
Emigracijos priežastys buvo tokios pat, kokias nurodė daugelis apklaustųjų.
Jauni žmonės negavo normaliai mokamo darbo, darbdaviai įtariai žiūrėjo į jaunus žmones, neturinčius darbo praktikos.
Nenorėdami išsiskirti, emigravo visa šeima. Šeimos galva įsidarbino vienoje gamykloje, sparčiai padarė karjerą. Gauna jį tenkinantį atlyginimą. Jauna moteris kelerius metus augino sūnų, dabar ėmė studijuoti universitete.
Šeima neketina artimiausiu metu grįžti į Lietuvą. Sutuoktiniai sakė, jog viena iš priežasčių pasilikti emigracijoje – turtingesnė ir įdomesnė sūnaus ateitis.
Pora netiki, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje bus galima uždirbti ir leisti sau daugiau nei emigracijoje.