Kaip pritariu ir toje laidoje dalyvavusiai Birutei Vėsaitei, kuri sakė, kad Lietuvos vyrams reikia mažiau gerti.
Tačiau gudrus juk esi tik kitą rytą. Arba jei esi Birutė Vėsaitė.
Kriziniai vyrai
Iš tos laidos sužinojau siaubą, kad iš dviejų vyrų tik vienas turi tikimybę išgyventi ilgiau nei 65 metus. Žodžiu, mielas skaitytojau, jei esi vyras, žinok, kad tik vienas iš mūsų turim galimybę sulaukti tokio amžiaus: arba tu, arba aš.
Vyrai, aišku, slapta gali džiaugtis, nes jų šimtui tenka 114 moterų. O tai reiškia, kad, pavyzdžiui, man asmeniškai tenka 1,14 moters. Vieną jau turiu – tai Gabrielė, o dar trupučiukas šalia kažkur slankioja. Blogiau tai, kad moterų vidutinė gyvenimo trukmė net 12 metų ilgesnė nei vyrų. Todėl galiu įtarti, kad tas 0,14 moters dalies atsiranda būtent tarp 68-78 metų moterų. Tai manęs jau nedžiugina.
Žodžiu, absoliuti vyrų krizė. O kur dar prezidento patarėjai, sumąstę pakviesti švęsti Vasario 16-ąją į Operos ir baleto teatrą vyrus be antrų jų pusių? Ką šį kartą mums paskaitys astovė spaudai R.Grumadaitė iš lapelio – it kokia praėjusio šimtmečio CK herojė?
Kai tokie pasimetę, amžiną krizę išgyvenantys vyrai, aišku moterys turi imtis iniciatyvos.
Energingosios moterys
Tuo akivaizdžiai įsitikinau viename sporto klube - patampęs svarsčius nukeliauju į pirtį. Ten ant viršutinės laktos išsitiesusi porelė: stora stora moteris ir ne toks storas vyras. Užima visą gultą nuo vieno galo iki kito. Kadangi mėgstu karštį, vis tiek atsisėdu ant aukščiausio gulto. Sėduosi, aišku prie vyro - jis plonesnis, todėl šalia jo daugiau vietos.
Šie net nemano atsisėsti ir taip man suteikti vietos, tad aš visas prunkščiu bei kosčiu kaip koks džiovininkas, taškau prakaitą į šalis, vis stengdamasis, kad jo lašai kristų ant tų dviejų nesusipratėlių kūnų. Juk tai nėra malonu ir gal susipras atsisėsti, o ne gulėti. Vyras pasitraukia šiek tiek, o moteris – it kokia romėnų statula, atrodo, kad atsigulė keliems tūkstantmečiams ir jos joks traktorius nepajudins.
Tačiau ateina į pirtį dar viena stora stora moteris. Atrodo, taip pat karščio mėgėja, nes užsiropčia ant viršutinės laktos, bet vietos jai liko tik prie kitos storosios moters. Ji atsisėda ir pradeda aimanuoti, jog taip neturėtų būti – negalima gulėti, kai kiti neturi kur sėdėti. Gulinčios moters tai nė kiek nesujaudina – ji ne tik neatsako, bet net nepajuda.
Tačiau sėdinčioji moteris – tai ne aš krizinis vyras - ji neapsiriboja tokiomis menkomis kovos priemonėmis kaip kosėjimas ir prakaito lašelių drabstymas: „Tai gal vis dėlto pasitrauksite, man nėra kur sėdėti“
Mirtina tyla.
Tada sėdinčioji moteris pabando savo sėdmenimis pastumti gulinčią moterį. Toji šiek tiek pasislenka.
Aš, krizinis vyras, jei tik būčiau išdrįsęs į kovą veltis, tokia pergale džiaugčiaus labiau nei Kserksas prie Termopilų, kai pagaliau nukovė spartiečių karalių Leonidą.
O tai storajai moteriai pagrindinė kova tik prasidėjo: „Aš noriu atsiremti į sieną, man taip nepatogu. Kodėl jūs neatsisėdat?“
„Sėdint man karšta“, - seka tos atsakymas.
„Tai galit nulipti žemiau“.
„Žemiau nenoriu“.
„Ach taip...“
Ir atėjusi moteris griebiasi aktyvesnių fizinių veiksmų: bando nustumti gulinčios moters kojas ir galutinai įsitaisyti ant viršutinio gulto.
Tačiau tada suklinka gulinčioji moteris: „Cholerka, ką darai?“
Kadangi aš esu krizių apimtas vyras, bandydamas sutramdyti juoką – juk jei pamatys, kad juokiuosi, abi storulės prieš mane susivienys – tyliai tyliai kaip koks nemunėlis spūdinu iš pirties.
Kol lipu, grumtynės vyksta toliau. Pasigirsta pliaukštelėjimas ir gulėjusi moteris suklinka: „Tu dar mušies? Apsauginį reikia pakviesti, policiją iškviesti. Viktorai, ko tyli, padėk man“.
Viktoras bando raminti, nes sprendžiant iš jo veido dar vienos krizės jam visiškai nereikia.
„Einam, iškviesim šitai nachalkai administratorių“, - sako pasipiktinusi pirmoji storoji moteris. Tačiau ir antroji storoji moteriškė nepėsčia.
„Ir aš iškviesiu – juk negalima gulėti, kai kitiems nėra vietos, kur atsisėsti“.
Kosminiu greičiu ji nusirita nuo viršutinio gulto ir pasiveja beišeinančią.
Išeiname visi kartu – lyg kokia draugiška svingerių šeimynėlė. Tačiau tarp moterų ir toliau vyksta nuožmi kova, - taip tikriausiai nė prie Stalingrado nebuvo kariaujama.
Jos dar sykį apsižodžiuoja ir antroji moteris pastumia pirmąją, ta teatrališkai sumosuoja rankomis ir krenta į šalia esantį baseiną. Paskui ją lyg kokiame meksikietiškame seriale neria Viktoras – tikras vyras turi išgelbėti savo moterį – net jei ji tyčia įkrito į baseiną. Tačiau jam įšokus, jo undinė išnyra iš gelmių ir kažkodėl trenkia ranka per veidą Viktorui. Matyt todėl, kad turėjo trenkti kumščiu tai antrajai storajai moteriai, užuot šokęs į baseiną paskui savąją.
Kyla triukšmas, atbėga prižiūrėtojai, o aš nukeliauju į kitą, ramesnę pirtį ir mąstau: taip, aš esu krizinis Lietuvos vyras, bet kaip tuomet turi jaustis ir išgyventi Viktoras?
Krizinis ir pokrizinis Rapolas Rakalas (rakalas@yahoo.com)