Teismo vertinimu, bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad Darbo
partija nepateikė patvirtintos finansinės apskaitos žurnalo kopijos.
Privalomų dokumentų nepateikimas yra laikomas šiurkščiu pažeidimu.
Teismas tik iš dalies patenkino partijos skundą, pašalindamas VRK
sprendimo nuostatą, kad Darbo partija taip pat pažeidė Politinių partijų ir
politinių kampanijų finansavimo įstatymą, savo veikla sudariusi situaciją,
dėl kurios negalima nustatyti, ar jos pateikta metinė finansinės veiklos
deklaracija atitinka tikrovę.
Teismo sprendimas per 14 dienų gali būti apskųstas Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui.
Darbo partijos advokatas Valdemaras Bužinskas žurnalistams sakė, kad
tikriausiai skųs šį teismo sprendimą.
Dotacijos partijoms skaičiuojamos proporcingai pagal pastaruosiuose
Seimo bei savivaldybių rinkimuose gautų balsų skaičių.
VRK yra pripažinusi, jog Darbo partija, pusmetį vėluodama su partijos
finansinės veiklos audito ataskaita, padarė šiurkštų įstatymo pažeidimą.
Audito ataskaitą už praėjusius metus partijos privalėjo pateikti iki
praėjusių metų balandžio 1 dienos, tuo tarpu Darbo partija su ataskaita
vėlavo pusmetį, o kai kuriuos dokumentus VRK pateikė tik dotacijų skyrimo
svarstymo dieną.
Neskirti dotacijos prokurorų akiratin patekusiai Darbo partijai, kuri
pretendavo į 1,114 mln. litų iš valstybės biudžeto, VRK nusprendė pernai
lapkritį.
Darbo partija šį VRK sprendimą apskundė teismui.
Dotacijos byloje liudijo Darbo partijos pirmininko pavaduotoja Loreta
Graužinienė,
Jos manymu, VRK turėjo informuoti, kad nepateikti kai kurie
dokumentai, be to, partija nemanė, kad tai gali būti traktuojama kaip
šiurkštus įstatymo pažeidimas.
Politikė pagal profesiją yra auditorė.
Liudytoja taip pat buvo apklausta ir partijos iždininkė ir vyriausioji
buhalterė Marina Liutkevičienė.
Atsakovu šioje byloje dėl dotacijos neskyrimo buvo patraukta VRK.
Trečiaisiais suinteresuotais asmeninis buvo patrauktos 8 politinės partijos
- Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga, Liberalų ir centro
sąjunga, partija Tvarka ir teisingumas, Lietuvos valstiečių liaudininkų
sąjunga, Naujoji sąjunga, Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Lietuvos
krikščionys demokratai.
Socialdemokratai ir Lietuvos krikščionių demokratai skundą prašė
atmesti, kitos politinės partijos teismui patarė elgtis savo nuožiūra.
VRK teisme atstovavusi advokatė Laura Juozumaitė teismui teigė, kad
pareiškėjas net negali kelti klausimo, ar pavėluotai pateikti dokumentai yra
pažeidimas, nes tai esąs imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimas. Jos
teigimu, VRK neturi tirti, ar partija padarė kokį nors nusikaltimą ar
panašiiai. Įstatymas skirtas užtikrinti skaidriai politinei veiklai, VRK
pakanka konstatuoti, kad buvo padaryti pažeidimai.
Septyni VRK nariai lapkritį pasisakė už tai, kad dotacija būtų
skiriama, septyni - kad nebūtų. Sprendimą lėmė komisijos pirmininko Zenono
Vaigausko, kuris siūlė dotacijos neskirti, balsas.
Darbo partijai kaip juridiniam asmeniui yra pareikšti įtarimai dėl
neskaidraus buhalterijos tvarkymo, o jos buvęs lyderis Viktoras Uspaskichas
slapstosi Rusijoje nuo Lietuvos teisingumo.
Kėdainių apygardos rinkimų komisija yra įregistravusi V.Uspaskichą
kandidatu į savivaldos rinkimus.
Sausio 26 dieną Vyriausioji rinkimų komisija panaikino į savivaldą
kandidatuojančio buvusio Darbo partijos lyderio V.Uspaskicho neliečiamybę ir
leido patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Šį VRK sprendimą V.Uspaskichas ir Darbo partija apskundė Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui. VRK sprendimą teismas paliko galioti,
pašalinęs tik vieną nuostatą.
Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, kandidatas rinkimuose
įgyja teisinį imunitetą, kurį panaikinti Generalinės prokuratūros prašymu
gali VRK.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis ir galimai
neskaidrios finansinės DP veiklos bylą tiriantis prokuroras Saulius
Verceckas kandidato neliečiamybę prašė panaikinti argumentuodami teismo
sprendimais, kuriais V.Uspaskichui paskirta kardomoji priemonė - suėmimas.
Prokurorų VRK pateiktoje medžiagoje pranešama, jog vykstančio
ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenis „leidžia teigti, kad įtariamasis,
(...) siekdamas Darbo partijos naudai išvengti mokesčių, drauge su partijos
iždininke Marina Liutkevičiene įrašė į Darbo partijos finansinės ataskaitą
žinomai neteisingus duomenis apie partijos pajamas, turtą ir jo naudojimą“.
Prokurorų pateiktais duomenimis, Darbo partija nuslėpė apie 8 mln.
litų pajamų, nedeklaravo apie 7 mln. litų išlaidų.
Prokurorų rašte teigiama, jog Darbo partijos 2005 metų pajamos buvo
apie 10 mln. litų, išlaidos - apie 9 mln. litų, tuo tarpu finansinėje
deklaracijoje įrašyta tik beveik 2 mln. litų pajamų bei virš 1,5 mln. litų
išlaidų.
Darbo partija buvusį lyderį savivaldybių tarybų rinkimuose įtraukė
paskutiniuoju kandidatu partijos rinkimų sąraše Kėdainių apygardoje.
Kėdainių verslininką 47 metų V.Uspaskichą, anksčiau dėl skandalų
netekusį ūkio ministro ir Seimo nario postų, Lietuvos teisėsauga įtaria
apgaulingų duomenų apie jo vadovautos partijos pajamas ir jų naudojimą
pateikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VRK.
Pernai rugpjūčio 25 dieną Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas
V.Uspaskichui skyrė kardomąjį suėmimą.
Savivaldybių tarybų rinkimai vyks šį sekmadienį.