Be to, URK pirmininkas Justinas Karosas pabrėžia, kad laiške komitetas
pareiškė, jog paminklo iškėlimo klausimas iš Talino centro yra pačios
Estijos reikalas.
„Mes, manydami, kad paminklo problema yra pačios Estijos reikalas,
laiške nekalbam tiesiogiai apie jį, tik paaiškiname, kodėl panašūs klausimai
nuolat kyla. O todėl, kad į pokario epochą žiūrima vienpusiškai - matoma
Rusijos išvaduojamoji kova su naciais, bet kartu ji turi ir antrąją pusę -
Baltijos valstybių okupaciją, jeigu mes abi puses matytume, tokie klausimai
nekiltų", - žurnalistams po posėdžio sakė URK pirmininkas Justinas Karosas.
J. Karosas išreiškė viltį, kad K. Kosačiovas supranta „jausmus ir tų niekuo dėtų žmonių, kurie prieš savo valią buvo įtraukti į to meto diktatorių politinius žaidimus, buvo deportuoti, neteko turto, artimųjų ir laisvos tėvynės."
Atsakyme į K.Kosačiovo laišką taip pat siūloma, kad Lietuvos ir Rusijos „parlamentų delegacijos rastų laiko ir progą kartu aplankyti aukų, žuvusių nuo nacizmo ir nuo stalinizmo, kapus Lietuvoje ir Rusijoje, uždegti ant jų žvakeles bei padėti gėlių".
Pasak komiteto pirmininko, tai būtų simbolinis žingsnis, priartinantis prie teisingo pokario epochos supratimo.
Tuo tarpu konservatorė Rasa Juknevičienė, Valstybės Dūmos laišką laiko
bandymu Rusijos visuomenės akyse supriešinti Baltijos valstybes.
„Apskritai Rusijos valdžia iš Baltijos valstybių ir Lenkijos bando
daryti Rusijos priešą, o tas laiškas yra vienas iš elementų, o gal tai yra
ir artėjančių Rusijos prezidento rinkimų taktika", - svarstė
R.Juknevičienė.
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus neseniai pareiškė, kad Estija pati
turi nuspręsti, ką daryti su jos teritorijoje esančiais sovietmečio
paminklais.
Tuo metu paminklas Estijos sostinėje kelia vis daugiau aistrų. Šios šalies nacionalinio judėjimo atstovai penktadienį įsivėlė į susistumdymą prie paminklo žuvusiesiems per Antrąjį pasaulinį karą, stovinčio ant Tenismegio kalvos Talino centre.
Vasario viduryje Estijos parlamentas priėmė įstatymą „Dėl uždraustų
statinių".
Pagal jį Estijos valdžia planuoja išardyti Talino centre
stūksantį paminklą Raudonosios armijos „kariui išvaduotojui" ir iš gretimos
kapavietės deramai perlaidoti keliolikos Raudonosios armijos karių, žuvusių
per kovas su nacių Vermachtu, palaikus.
Rusijos valdžia tokius Estijos valdžios žingsnius pavadino patyčiomis
iš žuvusių karių atminimo.