Aukščiausios sostinės vietos rūpesčių kelia ir šiandien. Geologai ir archeologai perspėja, jog kalnų sostinės centre šlaituose formuojasi naujos nuošliaužos. Specialistai jau nerimauja dėl gresiančių nuošliaužų Trijų kryžių ir Gedimino pilies kalnų šlaituose.
Manoma, kad būtent dėl žemyn smunkančio kalno skilinėja ir šalia Gedimino pilies bokšto esančių rūmų liekanų sienos. Specialistų tokios nuošliaužos nestebina.
Reljefas šiose miesto vietose dar tik formuojasi, todėl tvirtinti kalnų šlaitus teks nuolat. Tačiau kas turėtų tvarkyti milžiniškų investicijų reikalaujančią teritoriją – neaišku.
Suskilo statinio sienos
„Prieš ketverius metus nušliaužė Gedimino kalno dalis prie šaltinio. Tuomet tą vietą sutvirtino, bet problema vis tiek liko. Dabar toje pačioje vietoje vėl formuojasi nuošliauža“, – teigė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos Paveldo apsaugos skyriaus vedėjas Gediminas Gendrėnas.
Slenkantis kalno šlaitas privertė nerimauti ir Valdovų rūmų atkūrėjus. Virš rūmų ansamblio esantis kalno šlaitas yra nuolat tvirtinamas. Tuo tarpu kitų miesto kalnų šlaitai specialistus ir toliau verčia sukti galvą.
„Suskilinėjo kunigaikščio rūmų likučių sienos, esančios šalia Gedimino pilies bokšto. Taip galėjo atsitikti dėl nestabilaus, žemyn šliaužiančio kalno šlaito“, – aiškino G.Gendrėnas.
Besiformuojančią nuošliaužą specialistai pastebėjo ir Trijų kryžių kalno šlaite. Byra ir kitų kalnų šlaitai.
„Altanos kalnas prie Užupio gimnazijos visą laiką byra. Dar XIX amžiuje čia buvo statyti užtvarai. Dabar ten vėl reikia tvirtinti šlaitą. Bekešo kalnas šalia Olandijos ambasados rezidencijos labiau apaugęs medžiais ir krūmais, tačiau vis tiek slenka. Jis paskutinįkart tvirtintas dar prieš 12 metų. Dabar ten vėl reikia tvirtinti šlaitą, ir kuo greičiau. Kuo ilgiau delsime, tuo didesni bus nuostoliai ir brangiau kainuos darbai“, – tvirtino G.Gendrėnas.
Kol kas specialistai ramūs tik dėl Gedimino kapo kalno Užupyje. Praėjusį rudenį jo šlaitus specialistai sutvirtino, o pavasarį dar apsės žole.
Kenkia ir laipiotojai
Kalnų šlaitus neretai nuniokoja ir patys vilniečiai. Pavyzdžiui, į Gedimino kalno kapą pastaruoju metu traukdavo kibirais ir kastuvais nešini vilniečiai.
„Žmonės kalno šlaite ieškodavo smėlio ir molio. Vienas iškasa duobę, kitas – ir kalno šlaitas ima slinkti. Gruntas ten ir taip labai nestabilus, o tokie kasinėjimai tik dar labiau paspartina procesą“, – tvirtino G.Gendrėnas.
Pasak archeologo, kalnui gerokai pakenkė ir Krivių gatvėje pradėtos namo statybos.
„Pamatus naujam namui ruošiantis savininkas nukasė dalį kalno šlaito. Nors tada net sklypas dar nebuvo suformuotas. Kultūros paveldo departamentas šeimininką nubaudė tik įspėjimu“, – aiškino G.Gendrėnas.
Kai kurie vilniečiai bei turistai į kalnus lipa ne laipteliais, bet kabarojasi pačiais šlaitais.
„Populiariose turistų lankomose vietose žmonės laipioja kaip alpinistai. Bet čia juk – ne Kroatijos ar Šveicarijos uolienos.
Jei vienas žmogus užkops kalno šlaitu, jis nustums žemyn apie pusę sunkvežimio žemių“, – kalbėjo direkcijos Mokslinių tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Pečkaitis.
Reikia didžiulių investicijų
Kiek galėtų kainuoti visų kalnų šlaitų sutvirtinimai, specialistai nesiryžta spėti. Tačiau pripažįsta, kad reikalingos milžiniškos investicijos.
„Ši teritorija atsidūrė pavojuje. Mes bandome problemas spręsti savo jėgomis, tačiau nesame teritorijos šeimininkai. Teritoriją valdo Vilniaus apskrities viršininko administracija“, – teigė direkcijos direktorė Audronė Kasperavičienė.
Tuo tarpu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo, aplinkos, kultūros vertybių apsaugos ir paminklosaugos skyriaus vedėjas Marius Narmontas manė priešingai.
„Teritorija priklauso apskričiai, bet ja rūpinasi direkcija. Mes tiktai suteikiame leidimus“, – tvirtino M.Narmontas.
Apsodinti medžiais neužtenka
„Problemų čia buvo ir bus. Kalnus veikia ir požeminiai vandenys, lietus, sniegas, ir patys žmonės. Tik mes tų procesų nepastebime. Kadaise į Gedimino kalną įmontuoti sutvirtinimai paseno. Dar vienas būdas apsaugoti šlaitus – apsodinti juos medžiais. Bet senstantys medžiai pridaro daug žalos. Audrų įsiūbuoti vainikai išjudina ir šaknis, o jos išjudina grunto sluoksnius. Dėl to šlaitai taip pat šliaužia žemyn“, – teigė A.Pečkaitis.
Rūpesčių dėl slenkančių šlaitų vilniečiai patirdavo nuolat.
XIV amžiuje nuslinkusi Pilies kalno šlaito dalis žemėmis užvertė Montvydo rūmus. „Didelių nuostolių padarė, jo tarnai ir tarnaitės buvo užpilti žeme; be to, kalnas užpylė visas jo brangenybes“, – apie įvykį rašoma Napoleono Kitkausko knygoje „Vilniaus pilys“.
XVII amžiuje nuslinkusi Bekešo kalno dalis užgriuvo medinius pastatus. Dabar toje vietoje yra Olandijos ambasados rezidencija.
Gedimino kalno šlaitą specialistams teko tvirtinti nuolat. 1996-aisiais kalne buvo atsivėrusi 18 metrų ilgio griova. Po metų nušliaužė dalis šlaito prie gynybinės sienos.
Nyksta unikalus kraštovaizdis
Kalnai ir dviejų upių santaka kadaise lėmė, jog čia ėmė kurtis pirmieji vilniečiai.
„Kadaise visoje Žemutinės pilies teritorijoje telkšojo pelkės. Gruntas čia ir dabar tebėra nestabilus“, – aiškino direkcijos vadovė A.Kasperavičienė.
Medžiais Gedimino kalnas apsodintas tik XVIII-XIX amžių sandūroje. Iki tol jo šlaitai buvo pliki.
Pasak A.Pečkaičio, Vilnius unikaliu savo kraštovaizdžiu išsiskiria iš visų šalies miestų.
„Lietuvoje yra devyni kraštovaizdžio tipai. Pusę jų galima aptikti Vilniuje. Daugiau tokių miestų šalyje nėra“, – pasakojo A.Pečkaitis.
Žemiausia Vilniaus vieta yra Neries ir Vilnios upių santakoje – 86 metrai virš jūros lygio.
Aukščiausia vieta mieste – Trijų kryžių kalnas. Jo aukštis – daugiau kaip 165 metrai virš jūros lygio.