Valstybė vėl gali atkišti špygą
Regėjimo negalią turinti panevėžietė disko metikė ir rutulio stūmikė 43 metų Dangutė Skėrienė rytais ima į rankas kastuvą ir eina valyti miesto gatvių - toks jos darbas.
Pamojavusi kelias valandas kastuvu, beveik nematanti moteris skuba į treniruotę - nesvarbu, kad iš nuovargio linksta keliai.
Lietuvą Europos ir pasaulio neįgaliųjų aukščiausio lygio varžybose garsinanti sportininkė intensyviai ruošiasi Pekino parolimpinėms žaidynėms.
D.Skėrienė pasiryžusi kuo geriau pasirodyti neįgaliųjų olimpiadoje ir stengiasi negalvoti apie tai, kad net užėmusi Pekine aukščiausiąją vietą tėvynėje liks neįvertinta - valstybė jai gali atkišti špygą. Taip jau ne kartą buvo.
Vietoje pinigų - tik statulėlė
Pernai Olandijoje įvykusiame pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionato rutulio stūmimo rungtyje panevėžietė laimėjo sidabro medalį.
Stadione buvo grojamas Lietuvos himnas, iškelta Lietuvos vėliava. Ant antrosios vietos pakylos stovinčiai lietuvei plojo įvairiatautė publika. Apdovanojimų ceremoniją, kaip ir varžybas, transliavo daugybės šalių televizijos. Tačiau grįžusią gimtinėn D.Skėrienę valstybė įvertino tik statulėle.
Sporto funkcionieriai nusprendė, kad piniginė premija lengvaatletei nepriklauso, nes jos grupėje varžėsi tik 10 rutulio stūmikių, o šalies įstatymuose parašyta, jog turi būti ne mažiau kaip 12 varžovų.
Invalidai diskriminuojami
Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė nustatė, kad pernai rugsėjį Vyriausybės priimtas nutarimas, reglamentuojantis premijų dydžius ir sąlygas joms gauti, diskriminuoja neįgaliuosius sportininkus.
Piniginės premijos sveikiesiems išmokamos, jeigu varžybose dalyvauja 32 varžovai iš ne mažiau kaip 16 valstybių. Neįgalieji premijas gauna, jei rungiasi ne mažiau kaip 12 varžovų.
Tačiau neįgalūs sportininkai į grupes skirstomi pagal sveikatos būklę ir vienoje grupėje kartais nesusirenka 12 varžovų. Todėl invalidai, iškovoję prizines vietas pasaulio čempionatuose, lieka be premijų.
Vien tik praėjusiais metais šalies neįgalūs sportininkai Europos ir pasaulio žaidynėse iškovojo 25 medalius. 12 sportininkų ir jų treneriams buvo išdalinta 252 tūkstančiai litų.
Tačiau dar tiek pat pasaulio ir Europos čempionatų prizininkų liko be piniginių premijų.
Kontrolierė konstatavo, kad Vyriausybės nutarimas nevienodai nustato premijų skyrimą neįgaliems sportininkams, palyginti su sveikaisiais.
Tiriant skundą paaiškėjo, jog kiekybiniai premijavimo reikalavimai sveikiesiems taikomi ne visada, o neįgaliesiems - visada. Todėl Vyriausybei pasiūlyta keisti neįgalių sportininkų premijavimo tvarką.
Sportininkė nesiskundžia dėl sunkumų
D.Skėrienė neslepia, kad sužinojusi, jog už Olandijoje laimėtą sidabro medalį negaus premijos, apsiverkė.
„Net rankos nusviro, pasijutau neįvertinta. Pagalvojau, gal jau užteks, metas pasitraukti. Bet po kurio laiko akmuo nuo širdies nusirito“, - kalbėjo nuo vaikystės sunkia akių liga serganti ir bebaigianti visai apakti moteris.
D.Skėrienės treneris Jonas Auga sakė pats pasisemiantis iš auklėtinės dvasinės stiprybės.
Pasak trenerio, Dangutė niekada nesiskundžia, kad jai sunku, nors jis puikiausiai žino, jog taip yra. Moters vyras sunkiai serga ir nedirba, vaikai - studentai.
D.Skėrienė džiaugiasi gavusi teritorijų valytojos darbą. „Aš silpnai matau, kartais gal ir ne taip švariai išvalau, kaip tai padarytų sveikas žmogus, bet labai stengiuosi“, - kalbėjo ji.
J.Augai apmaudu, kad valstybė tokiems žmonėms atsuka nugarą, užuot įvertinusi jų pastangas.
Ir sportininkė, ir jos treneris nemano, kad premijos neįgaliesiems ir sveikiesiems turi būti vienodo dydžio. Jie tik norėtų, jog premijavo tvarka būtų teisingesnė.
Net rekordas premijos negarantuoja
Garsi bėgikė panevėžietė 44 metų Sigita Markevičienė „Panevėžio rytui“ sakė, kad anksčiau neįgalūs sportininkai nebuvo taip diskriminuojami. Jei nesusirinkdavo reikalingas varžovų skaičius, valdžia premijas sumažindavo, bet išmokėdavo.
Tiesa, S.Markevičienei irgi ne kartą teko nubraukti ašarą dėl patirtų skriaudų.
„Gali pasaulyje užimti pirmąją vietą, pasiekti rekordą - ir likti be apdovanojimo, nes iki reikiamo skaičiaus pritrūks vieno ar dviejų varžovų. O sveikieji už tokį pat pasiekimą bus įvertinti. Juk ne nuo sportininkų priklauso, kiek varžybose bus dalyvių. Kaip jiems tokius dalykus žinoti?“ - kalbėjo bėgikė.
Pavydi net baltarusiams
Pasak trenerio J.Augos, Lietuvos neįgaliems sportininkams vis sunkiau konkuruoti su užsieniečiais, net nebūtinai turtingų šalių atstovais.
Jo žiniomis, netgi Baltarusija ir Ukraina itin remia neįgaliuosius sportininkus: pasiekusiems gerų rezultatų mokamos stipendijos.
O pas mus ir sportininkai, ir treneriai praktiškai dirba už ačiū.
J.Auga ir D.Skėrienė pasakojo, kad pernai be apdovanojimų likusius neįgalius sportininkus iš savo kišenės parėmė praeityje garsus lenktynininkas, dabar verslininkas Stasys Brunza.
D.Skėrienei teko 3 tūkstančiai litų, pinigus ji pasidalino su savo treneriu.