Smunkant Lietuvos politinei kultūrai, nykstant principams rinkimų sąžiningumo klausimas iškilo visu aštrumu.
Ir anksčiau būdavo žinių, jog balsai yra perkami, kad žmonėms sumokama už tai, kad balsuotų už konkrečią partiją ar konkretų politiką. O šiuose savivaldos rinkimuose tai daroma masiškai ir net nesislepiant. Atvirai ir įžūliai.
Politinės partijos samdo vyrukus, kad šie surinktų žmones, kurie už dešimt litų balsuos taip, kaip reikia. Tie kandidatai, kurie neturi pinigą pasamdyti tarpininkams patys veda į rinkimines apylinkes asmenis, švelniai tariant, nelabai blaivius.
Kodėl kilo tokia rinkėjų papirkinėjimo banga?
Viena priežastis akivaizdi – sociologai prognozuoja, jog rinkėjų aktyvumas bus labai mažas. Pagal pirmas balsavimo dienas rinkėjų atėjo tris kartus mažiau nei per ankstesnius. Tai reiškia, kad nupirkti balsai įgyja santykinai didesnę reikšmę. Ir jei nenupirkti piliečiai neis į rinkimus, vadinasi turėsime savivaldoje politikus, už kuriuos balsavo nupirkti rinkėjai. Ką gi, demokratija tapo absoliučia preke.
Čia reikia prisiminti dar vieną faktą. Šiemet labai daug buvo išbraukta iš sąrašų asmenų, kurie nuslėpė savo teistumą. Ką tai rodo? Ogi tai, kad į savivaldą jau einama ne daryti politikos ir tvarkyti bendruomenės reikalų, bet galvojama, kaip susitvarkyti savo reikalus. Provincija atsigauna, didėja investicijos, auga nekilnojamojo turto kainos, o tai reiškia, kad savivaldybių reikšmė didėja.
Štai kodėl daugelis – nesakau, kad visi politikai – taip veržiasi į savivaldos tarybas. Ir veržiasi nepaisydami jokių normų: savo teistumą nuslėpti galima – gal nesuras. Rinkėjus papirkinėti galima, ir nereikia net slėptis, nes vis tiek niekas nenubaus.
Ši situacija skandalinga. Kur VSD ir STT, Ekonominė policija? Jei Povilas Malakauskas nori kovoti su korupcija, jis pirmiausia turi pradėti kovą su rinkėjų papirkinėjimu.
Tie politikai, kurie papirkinėja savo rinkėjus, labai tikėtina, panašiai elgsis ir savivaldybės taryboje. Juk sociologinės apklausos rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų mano esant tinkama duoti kyšį norint sutvarkyti savo reikalus. Štai politikai ir duoda kyšį savo rinkėjams – kas dešimt litų, kas butelį degtinės. Bet ar tokių politikų mums reikia?
Štai nuo čia prasideda korupcija. Kodėl tyli „Transperancy International“, kitos nevyriausybinės organizacijos?
Dabar kažkodėl kalbama tik apie tuos vargšus išgėrusius rinkėjus, na, gal dar apie pasamdytus vyrus. Tačiau kodėl nekalbama apie partijas, kurios tai daro?
Tragikomiška situacija: visos partijos kalba apie principus ir moralę ir visos pabrėžia kovą su korupcija, tačiau kai kurios nesibodi pirkti rinkėjų balsų.
Z.Vaigauskas irgi linkęs nutylėti šią problemą: akivaizdu, kad politikai ir aukšti pareigūnai išmoko šį triuką: neigti jiems nepatogias problemas. J.Stalinas sakydavo: „Nėra žmogaus, nėra problemos“. Mūsų politikai ir valdininkai mano, kad užsimerkus išnyksta ir problemos.
Ar galimi pokyčiai? Taip, jei šie skandalingi faktai nebus pamiršti. Jei bus atlikti rimti tyrimai, kurie nustatys, kurios partijos pirko balsus, kurie kandidatai mokėjo po butelį už balsą. Tauta privalo žinoti savo herojus.
O jei ne? Jei ne, tuomet visi supras, jog taip daryti – „vsio zakonno“. Ir tai reikš, jog politinis elitas sieks, kad politika nesidomėtų kuo daugiau žmonių, kad į rinkimus ateitų kuo mažiau piliečių, nes tokiu būdu mažiau reikės mokėti už balsus.
Matyt, nusipelnėme perkamos demokratijos. Su ja visus ir sveikinu.