Atgal į kišeninių pareigūnų laikus

Bronė Vainauskienė
Baigėsi rinkimai. Greit baigsis ir paliaubos tarp Valstybės saugumo departamento (VSD) ir vieningo Tėvynės sąjungos, Darbo partijos bei liberaldemokratų fronto, aiškinantis, kas teisesnis, o kieno kumštis kietesnis.
Keistoka politinė trijų partijų sąjunga pusę savo darbo jau padarė: jų keršto auka – A.Pocius – neteko VSD vadovo pareigų ir jas eina tik laikinai. Dabar liko lengvesnioji pusė – priimti įstatymą, draudžiantį buvusiems KGB rezervo karininkams eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir A.Pociui VSD durys būtų užtrenktos visiems laikams.
Ši pamoka jau nebe jam, o kai kuriems VSD padaliniams, prokuratūrai, kitoms teisėsaugos institucijoms: pasižiūrėkite, kuo jums gali pasibaigti uolus pareigų vykdymas, įsibrovus į politikų daržą.
Įsivaizduoju, kaip didesnė pusė Seimo pamėlynuoja iš pykčio, išgirdę tokią išvadą. Bet gal tada garbieji politikai galėtų paaiškinti, kur šiandien yra V.Uspaskicho bei Darbo partijos juodosios buhalterijos byla? Kodėl ji dar ne teisme?
Kodėl vis dar ne teisme Bražuolės tilto sprogdintojų ir J.Abromavičiaus žudikų byla? Jei prokurorų blauzdos nevirpėtų iš baimės prieš politikus, taip tikrai nebūtų.
Galų gale ar gali būti aiškiau, kodėl net per 12 metų nė per nago juodymą nepasistūmėjo „Lietuvos ryto“ pastato sprogdinimo byla?
Nuo pat VSD įkūrimo šiai institucijai vadovavo politizuoti pareigūnai: dažniausiai konservatorių statytiniai (išskyrus A.Pocių).
Tiesa, 2000 metais vienas išsišokėlis iš VSD kažkodėl ėmėsi ieškoti J.Abromavičiaus žudikų ir Bražuolės tilto sprogdintojų.
Žinia žaibiškai buvo nutarškinta konservatorių lyderiui V.Landsbergiui, o šis tuoj pat – raštą generaliniam prokurorui K.Pėdnyčiai: „ištirti“, „inicijuoti baudžiamąją bylą“. Žudikams, sprogdintojams? Nieko panašaus! Tam „keistam“ saugumiečiui, kuris neatsiklausęs įsibrovė į konservatorių daržą.
Kai šis garsusis V.Landsbergio laiškas pasiekė kitas valdžios instancijas, K.Pėdnyčiai ir prikibo kišeninio prokuroro etiketė. Tačiau tai – tik pusė istorijos. K.Pėdnyčia V.Landsbergio raštą peradresavo prokurorui A.Kliunkai.
Ką A.Kliunka padarė nelabajam VSD pareigūnui, istorija nutyli.
Tačiau istorija negalės nutylėti to fakto, kad saugumiečių pagaliau surinkta medžiaga dėl J.Abromavičiaus nužudymo ir Bražuolės tilto sprogdinimo atsidūrė to paties prokuroro A.Kliunkos žinioje.
Byla lyg ir nutraukta, bet ne taip stipriai, kad būtų perduota minėtus nusikaltimus tiriančiai Seimo komisijai (nes tai nepalanku konservatoriams).
Pareigūnai beveik atvirai kalba, kad A.Kliunka savo darbe nesugeba nuslėpti partinių simpatijų, o jo brolis esą buvęs aktyvus ultrapatriotų šalininkas.
Galbūt generaliniam prokurorui A.Valantinui tai akių nebado.
Bet „Lietuvos ryto“ žurnalistams pareigūnų keliaklupsčiavimas prieš politikus susižavėjimo nekelia.
Praėjusią vasarą, kai mūsų kolegos paskelbė žurnalistų tyrimą apie saugumo karininko V.Pociūno žūties aplinkybes, Generalinė prokuratūra šoko neigti net tai, ką ir pati buvo nustačiusi.
„Pasakykite, kur mes suklydome“, – klausėme generalinio prokuroro A.Valantino. Paaiškėjo, jog suklydome ne mes, o tas, kas rašė paneigimą (mat to tuomet reikėjo į karą su VSD pakilusiems politikams). Kas rašė minėtąjį paneigimą, A.Valantinas tikrai žino.
Bet ar tauta žino, kas Generalinėje prokuratūroje atlieka tokias paslaugas? Todėl kyla klausimas, kas šiandien yra tikrasis generalinis prokuroras – A.Valantinas ar A.Kliunka-Landsbergis?
O jei vietoj A.Pociaus VSD vadovu bus paskirtas P.Malakauskas-Landsbergis? Kaip tada vadinsis valstybė, kai vienoje partinėje kišenėje tupės generalinis prokuroras, o kitoje – VSD vadas.
Šiomis dienomis teisėjai turi persvarstyti buvusio konservatorių veikėjo A.Petrusevičiaus baudžiamąją bylą. Pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs jam itin švelnią bausmę už neteisėtą ginklų laikymą. Tačiau A.Petrusevičiui ir to pasirodė per daug, nors jo pavardė šmėžuoja ir J.Abromavičiaus nužudymo byloje.
Neseniai konservatorė R.Juknevičienė atsiuntė laišką redakcijai, priekaištaudama, jog „Lietuvos ryto“ žurnalistai meta šešėlį ant kai kurių jos partijos narių. Esą tik teismas gali įvardyti kaltuosius. Koks teismas? Konservatorių?
Nejaugi teisėjai yra kokie nors antžmogiai, kad atsilaikytų prieš galingą politikų spaudimą, jei prokurorai jau iškėlė rankas?
Ar tik Lietuva nesuka pavojingu keliu – atgal į kišeninių teisėsaugos pareigūnų laikus?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.