„Šie rinkimai parodė, kad Lietuvos politiniame gyvenime ryškėja naujo
etapo bruožai - vienu metu labai stipri buvusi populistinė politika
silpsta“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A.Kubilius.
Pasak A.Kubiliaus, Lietuvos rinkėjai, anksčiau ne kartą apsigavę pasirinkę populistines partijas, grįžta prie tradicinių politinių jėgų - konservatyviosios ir socialdemokratų.
Socdemų nenuvylė
Socialdemokratai, savivaldybių tarybų rinkimuose likę antri, rezultatais sako nenusivylę.
„Esame pozityviai nusiteikę, palankiai vertiname rinkimus, tuo labiau,
kad socialdemokratai valdžioje yra šešti metai, o valdžioje esanti partija
labai kritikuojama. Mes esame antroje vietoje, ne ką praradę rinkėjų nuo
Seimo rinkimų", - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Seimo
socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.
Mažą rinkėjų aktyvumą socialdemokratė aiškino tuo, jog gyventojai
esama valdžia yra patenkinti, tad, nematydami poreikio valdžios kaitai, į
rinkimus ir neskubėję.
„Jeigu kalbėtume apie rinkėjų aktyvumą, jis yra kritęs, bet jei rinkėjai
neina į rinkimus, jie situacija yra patenkinti ir nemato, kodėl situaciją
reikėtų keisti", - sakė socialdemokratė.
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas socialdemokratas Česlovas
Juršėnas akcentavo, jog svarbiausia, kad socialdemokratai, būdami valdžios
partija, „išlaikė pozicijas miestų ir rajonų savivaldybėse".
Juo labiau, Č.Juršėno teigimu, nesant galutinių rezultatų, dar
nežinia, kuri iš partijų turės daugiausiai mandatų.
Krikdemai džiūgauja
Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Valentinas Stundys sako, kad 5 proc. visų rinkėjų balsų - visai nemažai, nes sociologinės apklausos partijai nežadėjo nei 1 proc.
„Pagal iškovotus mandatus būsime atstovaujami 40-yje Lietuvos savivaldybių, o pagal gautų mandatų skaičių lenkiame net tris parlamentines partijas: Naująją sąjungą, Liberalų sąjūdį ir Pilietininkų sąjungą ir nedaug teatsiliekame nuo Darbo partijos. Šis rodiklis mums ypatingai svarbus pradedant rengtis Seimo rinkimams“, – teigia LKD pirmininkas V.Stundys.
Ketvirtai kadencijai tapti meru Molėtuose pretenduosiantis LKD pirmininkas Valentinas Stundys rinkiminę partijų kampaniją šiuose rinkimuose vertina kaip itin konkurencingą:
„Lyginant su 2002 m., šiuose rinkimuose dalyvauti buvo sunkiau, nes turėjome tris naujas parlamentines partijas, bendras kandidatų skaičius išaugo per 40 proc., o piniginės kitų partijų investicijos į rinkimus buvo žymiai didesnės“.
Kalta emigracija?
Naujoji sąjungos (socialliberalai) dėl savo nesėkmės rinkimuose kaltina per mažą rinkėjų aktyvumą ir visuotinį nusivylimą valdžia.
„Šimtai tūkstančių svetur išvykusių Lietuvos piliečių neturi galimybės balsuoti, be to, rinkėjai nusivylę valdžioje buvusiomis partijomis. Šiemet, vietos valdžios rinkti atėjo apie 300 tūkstančių rinkėjų mažiau, todėl Naujoji sąjunga palyginti su 2002 metais vykusiais rinkimais prarado dalį rinkėjų. Tačiau dar didesnius nuostolius patyrė Seimo valdančioji koalicija“, - skelbiama socialliberalų pranešime.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), gavusi balsavimo rezultatus
2026-iose rinkimų apylinkėse iš 2028, skelbia, kad konservatoriai surinko
182 tūkst. 909 balsus, antroje vietoje esantys socialdemokratai - 173 tūkst.
954 balsus.
Trečioje vietoje - Rolando Pakso „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai
demokratai) su 136 tūkst. 759 balsais, ketvirtoje - Artūro Zuoko
liberalcentristai (118 tūkst. 39), penkti - Kazimiros Prunskienės
valstiečiai liaudininkai (73 tūkst. 467), šešta - Kęstučio Daukšio Darbo
partija (maždaug 67 tūkst. balsų), septinta - Naujoji sąjunga (62 tūkst.).
VRK duomenimis, iki 19 valandos sekmadienį vykstančiuose savivaldos
rinkimuose balsavo 36,5 proc. visų rinkimų teisę turinčių gyventojų. Šią
savaitę vykusių išankstinių balsavimų metu savo valią pareiškė dar 1,04
proc. rinkėjų.
Įstatymai nenumato, koks skaičius rinkėjų turi balsuoti, kad rinkimai
būtų laikomi įvykusiais.
Šalyje yra beveik 2,7 mln. registruotų rinkėjų.