Kaip spaudos konferencijoje antradienį teigė aplinkos ministras Arūnas
Kundrotas, viena pagrindinių priemonių, padedančių sumažinti šiltnamio
efektą sukeliančių dujų išmetimą, yra energijos taupymas. Anot ministro, iki
2020 metų, įgyvendinant būsto modernizavimo programą, atnaujinti numatoma
maždaug 70 proc. šalies daugiabučių namų.
„Jei pavyks įgyvendinti tai, kas numatyta, ir bus pasiektas bent 30
proc. energijos efektyvumas, vien iš to sutaupytume 400 tūkt. tonų dujų
išmetimo per metus“, - teigė A.Kundrotas.
Pasak aplinkos ministro, mažinti šiltnamio dujų kiekį bus siekiama ir
sodinant miškus. Iki 2020 metų planuojama miškų teritoriją Lietuvoje
padidinti 3 proc.
„Medžiai yra ir biokuras, be to, svarbus miško sugebėjimas sugerti
dujas, jas neutralizuoti, išlaikyti biomasėje“, - pastebėjo A.Kundrotas.
Mažinti taršą Lietuva yra įsipareigojusi pagal Jungtinių Tautų
bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą. Šis tarptautinis
susitarimas numato, jog Europos Sąjunga nuo 1990 iki 2012 metų į atmosferą
išmetamų šiltnamio dujų kiekį sumažins 8 proc. Europos Sąjungos valstybės
taip pat yra pasirašusios susitarimą iki 2020 metų taršą sumažinti dar 12
procentų.
Pasak A.Kundroto, Lietuva laikosi prisiimtų įsipareigojimų: 1990 -
2005 metais šalies išmetamų dujų kiekis sumažėjo beveik perpus. Tačiau
nerimą, anot ministro, kelia artėjantis Ignalinos atominės elektrinės
uždarymas, lemsiantis padidėjusį iškastinio kuro naudojimą, o kartu ir
didesnę atmosferos taršą.
Ministro teigimu, pasauliniame kontekste Lietuvai tenkanti taršos
dalis nėra didelė - ji sudaro 0,04 proc. Europos mastu, kasmet Lietuvoje
išmetamų šiltnamio dujų kiekis sudaro 0,4 proc. viso kiekio.
Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje išmesta apie 7 mln.
tonų teršalų. Didžiausi teršėjai yra elektrinės bei energetikos sektoriaus
įmonės, transportas bei stambiosios pramonės bendrovės - „Achema“, „Naujasis
kalcitas“, „Akmenės cementas“ ir kitos.