Toks institutas sudarytų prielaidas kitos valstybės pilietybę
įgijusiems išeiviams palaikyti glaudžius ryšius su Lietuva. Jų teisinis
statusas būtų iš esmės skirtingas nei užsieniečių ir labai artimas
pilietybės teisiniams santykiams, jie galėtų laisvai atvykti ir išvykti į
šalį, nereikėtų atskirų leidimų gyvenimui, studijoms Lietuvoje.
Kitas svarbus aspektas, kaip pranešė Vyriausybė - bus numatytas
teisinis mechanizmas, kuris leis atsisakusiam kitos valstybės pilietybės
asmeniui atkurti Lietuvos pilietybę be jokių biurokratinių trukdžių.
Pasiūlytas teisinis pilietybės problemų sprendimo būdas sudarytų
sąlygas išsaugoti asmens ir valstybės ryšius nekeičiant Konstiucijos.
Nutarta parengti Pilietybės įstatymo pataisų projektą, į darbo grupę
įtraukiant Teisingumo, Vidaus ir Užsienio reikalų ministerijų specalistus.
Pernai lapkritį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad būtina
mažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, nes dabar
tokia pilietybė yra plačiai paplitęs reiškinys, o turėtų būti itin reta
išimtis. KT pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja lietuvių kilmės
asmenims Pilietybės įstatyme padaryta išimtis turėti dvigubą pilietybę.