Apie kaimynę nesakė nieko
„Jei dabar sutikčiau ponią Kažukauskienę, nesibarčiau ir nešaukčiau ant jos, bet tik ramiai paklausčiau, kodėl parduodama man butą ji nuslėpė, kokią kaimynę turėsiu ir kokią smarvę nuo jos kentėsiu“, – sakė Beržų gatvės 49-ojo namo gyventoja Danutė Kuizinienė.
Panevėžio savivaldybės kontrolierė konservatorė Marija Danutė Kažukauskienė prieš dvejus metus pardavė savo dviejų kambarių butą atsiradusiai pirkėjai nė žodeliu neužsiminusi, kad jis – pavojingoje antisanitarinėje zonoje: šalia metų metus dvokiančio atliekų sandėliu paversto buto.
M.D.Kažukauskienės kaimynė – garsioji atliekų kaupimo maniakė Genovaitė Kulbytė, kurios butas toks pilnas smirdinčių šiukšlių, kad pati šeimininkė jau nebegali į jį patekti ir priversta gyventi ir naktis leisti koridoriuje.
Koridorių G.Kulbytė pavertė savo tualetu.
Apie šią nevaleiką, įkalinusią kaimynus baisioje smarvėje, „Panevėžio rytas“ rašė jau ne kartą, o pastarąjį kartą – praėjusią savaitę.
Jau dvejus metus tokią baisią kaimynystę turi kentėti politikės butą nusipirkusi D.Kuizinienė. Suvokusi, į kokius spąstus ji įkliuvo, D.Kuizinienė pajuto nemenką nuoskaudą dėl pardavėjos gudrumo – nutylėti tokį svarbų buto minusą.
Butas buvo apleistas
Butą, kaip pasakojo D.Kuizinienė, iš M.D.Kažukauskienės ji pirkusi užpraėjusių metų rudenį. Dar pavasarį apžiūrėjusi, bet nelabai jis jai patikęs, todėl dukra ieškojusi ko nors geriau, tik neradusi.
Kadangi ji pati, buvusi mokytoja, vyrui mirus dar tebegyveno Telšiuose, būsto Panevėžyje ieškojo jos dukra. Ir su M.D.Kažukauskiene derėjosi ne ji, o dukra. Ji nuėjusi tik pažiūrėti.
Be to, buto pirkimo reikalus tuo metu buvo užgožusi netikėta liga – moterį dėl trūkusio apendicito turėjo gelbėti Panevėžio medikai.
Jau tada, pasak D.Kuizinienės, kai jie dairėsi po parduodamą M.D.Kažukauskienės butą, išties tvyrojo nemalonus kvapas, bet moterys pamanė, kad tai pati buto šeimininkė tokia nevalyva. Butas buvęs labai apleistas ir pirkėja nusprendusi, kad kai jį susitvarkys ir susiremontuos, neliks ir blogų kvapų.
Pamatė ir tarakoną
Tik kai ir po remonto smarvė neišnyko, naujoji šeimininkė sunerimo. Ji netruko išsiaiškinti, kad bėda čia visai kita – tai baisiosios senutės kaimynystė.
„Kai iš po durų iškišo galvą vienas baisus gyvis, tai kvapo netekau“, – pasakojo žemaitė, iki atsikraustymo į Panevėžį net nepažinusi tarakonų.
„Jeigu būčiau žinojusi, kokį butą man siūlo pardavėja, niekada nebūčiau jo pirkusi. Geriau būčiau dar metus ieškojusi kito, bet į tokį tikrai nesikrausčiusi. Paskui ir dukrai priekaištavau, bet šaukštai jau buvo popiet“, – pasakojo D.Kuizinienė.
Moteris sakė, kad M.D.Kažukauskienė jai ne tik neišsitarusi apie parduodamo buto minusą, bet ir nė cento nenuleidusi – kaip paprašiusi 50 tūkstančių litų, taip juos ir paėmusi.
Paskui tvarkingoji žemaitė pedagogė bandžiusi reikalus taisyti auklėdama savo kaimynę, tačiau ši tik linksėjusi galva, o savo dariusi. Pastaruoju metu laiptinėje nakvodavusi senutė buvo pradėjusi ir gamtinius reikalus atlikinėti prie kaimynų durų.
Nebeatsimena, ar įspėjo
M.D.Kažukauskienė nesunkiai prisiminė visus reikalus, susijusius su buto pardavimu. Tačiau vieno – ar ji įspėjo pirkėją apie būsimą nemalonią kaimynystę ir gresiančią smarvę – neprisiminė.
„Gal pasakiau. Be to, čia ir sakyti nereikėjo – tas kvapas jau iš tolo buvo užuodžiamas“, – aiškino konservatorė.
Tačiau M.D.Kažukauskienė tvirtai patikino, kad buto kainą dėl tokio broko tikrai nuleido.
Politikė neslėpė, kad išsivadavimas iš smarvės ir tarakonų vergijos jų šeimai buvo tikras džiaugsmas. Šalia manijos apsėstos kaimynės Kažukauskai pragyveno apie 30 metų – nuo pat įsikraustymo į pastatytą daugiabutį. Iš G.Kulbytės buto pradėjo smirdėti pagyvenus apie 10 metų.
Išsikrausčiusi nebekovojo
M.D.Kažukauskienė pasakojo, kad kol gyveno tame name, tol bandė ir pati ieškoti būdų kaip nors sutramdyti kaimynę. Tačiau net ir buvimas valdžioje nepadėjo politikei išspręsti reikalo.
„Kai išsikrausčiau iš buto, daugiau tais reikalais nebesidomėjau“, – prisipažino valdininkė.
M.D.Kažukauskienė dabar gyvena Piniavoje, iš verslininko Jono Katino pirktame šiuolaikiniame name. Tuomet ir ji, ir J.Katinas buvo vienos partijos – liberalcentristų – nariai.
Sklido gandai, kad J.Katinas savo partijos bičiulei pardavė namą su daugybe broko. Esą netinkamai buvo sutvarkyti namo pamatai, per kuriuos sunkėsi vanduo. Tačiau M.D.Kažukauskienė žurnalistei šiuos gandus paneigė.
„Ne, šiaip dar daug ko trūksta, statybos nebaigtos, reikia pinigų“, – tepasakė M.D.Kažukauskienė.
Valdžia tik žada
Daugiabučio gyventojai toliau kenčia G.Kulbytės sąvartyno smarvę ir iš jos buto ropojančius gyvius.
Nors „Panevėžio rytui“ praėjusią savaitę savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius pažadėjo, kad penktadienį ten nuvykę „Panevėžio butų ūkio“ bendrovės darbininkai šturmuos G.Kulbytės bastiliją, tačiau tas pažadas, kaip jau įprasta valdininkams, liko neįvykdytas.
Butų ūkio atstovai nuvykę prie namo paprašė teismo leidimo įeiti į privatų butą ir jį iškuopti. Namo bendrijos pirmininkas, aišku, tokio rašto neturėjo.
Teismo antstolis teturi raštą, įpareigojantį G.Kulbytę tvarkytis pačią. Tačiau visiems aišku, kad senutė į tą raštą tik nusispjaus. Šiuo metu G.Kulbytė paguldyta į slaugos ligoninę.
Pastaruoju metu G.Kulbytė pati jau gyveno koridoriuje – savo butą iki paskutinio centimetro ji buvo užleidusi stropiai kauptoms šiukšlynų „brangenybėms“.
Po to, kai savivaldybė dar kartą paliko žmones vienus kovoti su nevaleika, namo gyventojai neslėpė valdžia galutinai nusivylę.