O dabar aplinkiniai gyventojai piktinasi, jog kapines eksploatuojanti bendrovė tradiciniam laidojimui naudoja sektorių, kuriame turėtų ilsėtis kremuoti palaikai.
„Savaime suprantama, kad aplinkinių gyventojų sklypų vertė dėl tokios kaimynystės gerokai sumažėjo.
Be to, neaišku, ar nebus užteršti gruntiniai vandenys. O juk aplink gyvenantys žmonės naudoja šulinių vandenį“, – kalbėjo šalia kapinių besidriekiančioje Gvazdikų gatvėje gyvenantis Adolfas Gytis Krikščikas.
Jis neatmetė galimybės, kad susivieniję gyventojai dėl patirtų nuostolių kreipsis į teismą.
Gvazdikų gatvėje sklypą turintis Algimantas Skerstonas spėjo, kad kapinių šeimininkai skuba kuo greičiau prilaidoti kremuotiems palaikams skirtą sektorių dėl to, kad bijo sulaukti nepalankaus sprendimo.
Uždraudus tradiciniu būdu laidoti kremuotų palaikų sektoriuje, niekas jų juk nesiryš ekshumuoti.
Kreipėsi į administratorių
Prieš porą dienų Gvazdikų gatvės gyventojai kreipėsi į Vilniaus savivaldybės administracijos direktorių Algimantą Juocevičių, teigdami, jog Kairėnų kapines eksploatuojančios Paplaujos paminklų dirbtuvės pažeidžia projektavimo metu numatytas sanitarines apsaugos zonas.
A.Juocevičiaus gyventojai prašė sustabdyti palaikų laidojimą neleistinose vietose.
Anot jų, gyvenamoji aplinka ir taip jau yra nepalankioje žemės reljefo zonoje – nuokalnėje.
Be to, gyventojų žiniomis, projektuojant kapines nebuvo atliktas grunto hidrologinis tyrimas.
Ypač daug nutekamųjų vandenų iš kapinių kaupiasi šalia vieno Gvazdikų gatvės namo.
Vadovaujasi senu projektu?
Aplinkinių namų savininkai spėjo, kad kapines eksploatuojančios Paplaujos paminklų dirbtuvės vadovaujasi ne pakoreguotu Kairėnų kapinių projektu, o senuoju.
Senajame projekte nėra išskirti sektoriai tradiciniam laidojimui ir kremuotiems palaikams.
Tuo tarpu pakoreguotame kapinių projekte numatyta, kad nuo artimiausio gyvenamojo namo iki kapinių tradicinio laidojimo sektoriaus privalo būti 300 metrų, o nuo kremuotų palaikų laidojimo vietos – 100 metrų atstumas.
Taip pat pakoreguotame projekte tarp teritorijos, kurioje laidojama, ir gyvenamųjų namų numatyta žalioji ir kapinių ūkinė zona.
Kairėnų kapinėse iš viso yra numatyta 10 tūkstančių laidojimo vietų.
Paplaujos paminklų dirbtuvių direktorius Audrius Džiovelis neslėpė, kad dabar intensyviai tradiciniu būdu laidojama sektoriuje, skirtame palaikams po kremavimo.
„Nelogiška būtų laikyti tuščią vietą“, – aiškino A.Džiovelis, pabrėždamas, kad Lietuvoje iki šiol nepastatytas nė vienas krematoriumas, o palaikų kremavimas vis dar neįteisintas įstatymu.
Savivaldybė atkreips dėmesį
Savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas žadėjo pasidomėti Kairėnų kapinių problemomis, kai tik gaus gyventojų skundą.
„Pačiupinėsime kapines eksploatuojančią įmonę.
Nesuprantu, kaip galima kremuotiems palaikams skirtame sektoriuje užsiimti tradiciniu laidojimu“, – stebėjosi A.Mikalauskas.
Tuo tarpu A.Džiovelis tikino, kad būtent savivaldybė leido tradiciniu būdu laidoti palaikus sektoriuje, kuris anksčiau buvo skirtas kremuotų palaikų laidojimui.
Piktinosi dėl miško kirtimo
Prieš devynerius metus pradėjus senųjų Kairėnų kapinių plėtrą, dėl to buvo kreiptasi į prezidentą Valdą Adamkų.
Gyventojai piktinosi, kad buvo iškirsta kone 10 hektarų pušyno, kad kapinės įrengiamos šalia Vilniaus universiteto botanikos sodo, gyvenamųjų namų kvartalo.
Tuo metu miškotvarkos specialistai prognozavo, kad dėl daugybės medžių iškirtimo, smėlio dirvos aplinkiniame miško parke padaugės vėjavartų. Taip ir buvo.
Didelių problemų neiškyla
A.Mikalausko žodžiais, Vilniuje nėra tokių didelių kapinių plėtros problemų kaip Kaune.
Todėl keistai Kairėnų kapinėse atrodo noras laidoti tradiciniu būdu kremuotiems palaikams skirtame sektoriuje.
Be Kairėnų, šiuo metu dar galima laidoti Karveliškių, Rokantiškių, Sudervės bei Saltoniškių kapinėse. Iš viso sostinėje yra 42 kapinės.
Suskaičiuota, jog laidoti artimuosius Karveliškių kapinėse vilniečiai dar galės dešimtmetį. Šį pavasarį taip pat atidaromos didelės kapinės Žirnių gatvėje.