Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas antradienį atmetė Trakų
rajono savivaldybės tarybos skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos
administracinio teismo praėjusių metų birželį priimtą nutarimą, kuriuo Trakų
rajono savivaldybės tarybos sprendimas leisti rengti 140 hektarų žemės
sklypo, skirto golfo laukams įrengti Trakų rajone, detalųjį planą
pripažintas neteisėtu.
Įvertinusi bylos įrodymus, teisėjų kolegija paskelbė sutinkanti su
pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais ir išvadomis.
Antradienį paskelbta teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
TINP direktoriaus Gintaro Abaravičiaus teigimu, toks teismo sprendimas
leis išsaugoti autentišką, gamtiniu bei rekreaciniu požiūriu vertingą
teritoriją, kurią golfo aikštynai galėjo sunaikinti.
140 hektarų žemės sklypas yra šalia Užutrakio dvaro sodybos ir parko,
tarp Galvės, Skaisčio ir Epušės ežerų, kalvotoje vaizdingoje vietovėje, iš
kurios matyti Galvės ežero saloje iškilusi pilis.
2001 metais teritorijoje atlikti botaniniai, zoologiniai ir
geologiniai tyrimai. Jų metu tyrėjai nedidelėje teritorijoje aptiko apie 500
aukštesniųjų augalų rūšių, iš kurių penkios yra įrašytos į Lietuvos
raudonąją knygą. Be to, rastos ir kelios rūšys retų gyvūnų - varliagyvių ir
drugių, taip pat įrašytų į Raudonąją knygą.
Pasak G.Abaravičiaus, teritorijoje įrengus golfo laukus, didelė augalų
koncentracija būtų sunaikinta.
„Kuriant golfo laukus, performuojamas reljefas, įsėjama viena augalų
rūšis. Taip būtų sunaikinama augalų gausybė. Be to, ši teritorija reikšminga
ne tik botanine, bet ir kraštovaizdine, aplinkosaugine, hidrografine prasme.
Tai dalis Trakų ežeryno baseino. Todėl ji negali būti intensyviai ūkiškai
naudojama“, - BNS pasakojo G.Abaravičius.
Anot nacionalinio istorinio parko direktoriaus, valstybei
priklausančio ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos valdomo
sklypo šiuo metu niekas nenaudoja ir neprižiūri. G.Abaravičiaus teigimu,
prieš kelerius metus Kultūros ministerijai buvo siūlyta teikti Vyriausybei
nutarimo projektą, kuriuo žemės sklypas būtų perduotas patikėjimo teise
valdyti TINP direkcijai. Tuomet pateiktas siūlymas svarstomas nebuvo.
G.Abaravičius neatmeta galimybės, jog laimėjus teismo procesą, vėl bus
kreipiamasi į Kultūros ministeriją.
„Bandysime vėl inicijuoti. Teismo procesas parodė, kad mes ir nebūdami
šeimininkai sugebame ginti teritoriją, tai ir tapę jais sugebėsime
tvarkytis. Tai būtų Kultūros ministerijai argumentas labiau pasitikėti mūsų
žodžiu“, - teigė parko direktorius.
Anot jo, teritoriją perdavus valdyti TINP, sklypas būtų geriau
prižiūrimas, labiau pritaikytas rekreacinėms reikmėms, kartu atsižvelgiant į
jo reikšmę paveldosaugai ir gamtosaugai.
„Tiesiog norėtųsi, kad atsirastų šeimininkas, kuris teritoriją naudotų
tam, kam ji ir numatyta“, - sakė G.Abaravičius.