Tarnyba – lyg juodas debesis
Kokių tik epitetų žmonės neklijuoja Specialiųjų tyrimų tarnybos agentams. Vieni juos vadina juodaisiais pranašais, kiti jų pasirodymą tapatina su nelaime, o tretiems jie atrodo tarsi negandų debesis.
Būna, kad po kai kurių operacijų šios tarnybos pareigūnus užgriūna lavina kaltinimų politikavimu, darbo neišmanymu ar tik pigaus populiarumo vaikymusi. Nors kai kurių bylų vertinimai ir būna tarnybai skausmingi, tačiau per visą darbo istoriją tik viena byla teisme subliūško, o likusiose kaltinimai buvo patvirtinti.
Vasario mėnesį Specialiųjų tyrimų tarnyba šventė savo darbo dešimtmetį. Šia proga pakalbinome STT Panevėžio valdybos viršininką Povilą URBŠĮ.
- Kada ir kaip atsirado ši tarnyba? Į ką nukreiptos STT agentų akys ir ausys?
- Lietuvai atkūrus nepriklausomybę į valdžios institucijas intensyviai pradėjo skverbtis ir korupcijos apraiškos. Atsižvelgiant į tai, 1997 metų vasario 18 dieną ir buvo įsteigta ši tarnyba, kurios tikslas – kovoti su korupcija, organizuotu nusikalstamumu.
Tuo metu įsivaizdavimas, ką turėtų daryti tarnyba, buvo su didelėmis ambicijomis. Planuota, kad minėtų nusikaltimų atžvilgiu tarnyba atliks koordinavimo funkciją pagal aptarnaujamą teritoriją. Vėliau tarnybos tikslai buvo konkretinami ir svarbiausios tapo korupcinės veikos.
Mūsų padaliniui priklauso 8 rajonai: Panevėžio, Kupiškio, Pasvalio, Biržų, Rokiškio, Anykščių, Kėdainių ir Utenos. Pasidalijimas susijęs su teismų ir prokuratūrų teritoriniu pasiskirstymu.
- Pirmieji STT darbo metai tikriausiai buvo išskirtiniai. Kuo jie įsimintini? Galbūt pirmosios bylos buvo labai sunkios ar painios?
- STT Panevėžio padalinys pradėjo veikti 1997-ųjų rugsėjo mėnesį. Tuomet dirbo trys darbuotojai.
Viena iš pirmųjų bylų buvo pradėta 1997 metų spalio 13 dieną pagal mūsų surinktą medžiagą. Dviem Anykščių rajono apsaugos policijos pareigūnams dėl kyšio priėmimo iškėlėme bylą.
Daug kas kaltina, kad STT užsiima smulkmenomis ir gaudo kyšininkaujančius kelių policijos pareigūnus, tačiau per tuos dešimt veiklos metų tai, ko gero, buvo vienintelė baudžiamoji byla dėl korupcinių veikų, susijusių su kelių eismo taisyklių pažeidėjais.
Vienas iš mūsų tarnybos tikslų – inicijuoti tam tikrus procesus atskirose struktūrose. Mūsų užduotis parodyti, kad yra problema, o spręsti turi pati institucija.
Ir jei vėliau policija, pasienio ir muitinės tarnybos pačios sugeba viduje išsiaiškinti negeroves, tai labai gerai.
- Jau prieš keliolika metų Panevėžiui pradėta klijuoti nusikaltėlių sostinės etiketė. Ar STT tarnybų darbuotojai taip pat jautė, kad mūsų miestas nusikalstama prasme yra gerokai kitoks nei likusioji šalies dalis?
- 1997-1998 metų įvykiais Panevėžys išsiskyrė iš kitų miestų. Vyko miesto organizuotų gaujų siautėjimas – padegami automobiliai, sprogdinama, o kulminacija tapo 1999 metų sausio 25 diena, kai buvo nušautas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Gintautas Sereika.
Tuomet aukščiausiuose valdžios sluoksniuose buvo įvardyta, kad nusikalstamumas Panevėžyje jau tapo ir valstybės problema.
Kovojant su organizuotu nusikalstamumu mes taip pat nelikome nuošalyje, buvome tyrimo grupėse, padėjome tirti rezonancinius nusikaltimus. Tas darbas atėmė daug laiko ir pajėgų, kurias galėjome skirti nustatant korupcijos atvejus, bet svarbesnis buvo ne žinybinis, o bendras interesas.
STT Panevėžio valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su kitomis teisėsaugos institucijomis, ypač su prokuratūros ir policijos, dalyvavo atskleidžiant rezonansinius Panevėžio „tulpinių“ nusikalstamo susivienijimo įvykdytus nusikaltimus.
Nuo pat įkūrimo Panevėžio padalinys visada dalyvavo atskleidžiant korupcines sistemas. Prie dalies nusikaltimų išaiškinimo prisidėdavo ir kitų teisėsaugos tarnybų pareigūnai.
Visada kyšininkai galvoja, kad nebus išaiškinti. Tačiau per dešimt savo veiklos metų buvo išteisinimas tik vienoje byloje, o pagal STT Panevėžio padalinio surinktą medžiagą buvo iškelta apie 150 bylų.
Tirti korupcinius nusikaltimus nėra lengva. Tenka skirti daug pajėgų, bet statistiškai gali atrodyti kaip viena byla, nors įtariamųjų būna 10 ar net 14.
Tačiau vertiname ne pagal bylų skaičių, o pagal rezultatus. Geriau mažiau, bet kokybiškai.
Visuomenėje susidarė įspūdis, kad be reikalo neateiname, o jeigu įsikabiname, tai ir nebepaleidžiame. Manau, jog toks požiūris yra geras.
Kyšininkai evoliucionuoja. Jei anksčiau aiškiai be jokių užuominų buvo reikalaujama pinigų, tai dabar jie darosi atsargesni. Turi susikūrę saugią sistemą ir korupcinius ryšius palaiko per laiko patikrintus tarpininkus.
Retai pasitaiko, kad šviesiai tiesiai reikalautų kyšio, dabar tai daroma aptakiomis frazėmis.
- Kokias svarbiausias tirtas baudžiamąsias bylas kiekvienais metais galėtumėte išskirti?
- Kasmet, neskaičiuojant daugybės smulkių bylų, ištiriame po vieną kitą rezonansinę, atskleidžiančią sisteminius dalykus.
1998 metais ištyrėme didelį skandalą sukėlusią baudžiamąją bylą dėl Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato komisarų, susijusių su prostitucijos organizavimu. Užuot kovoję su prostitucija, pareigūnai ją dengė.
Šita byla atskleidė priežastis, kodėl tokio lygio pareigūnai įsivėlė į nusikalstamas veikas. Toks pareigūnų poelgis turėjo neigiamų pasekmių susidariusiai kriminogeninei situacijai.
Atsirado požiūris, jog nebėra ribų tarp pareigūnų ir nusikaltėlių. Pas tas pačias prostitutes ateidavo pareigūnai, o po to gaujų nariai ir jos dalindavosi savo įspūdžiais. Kaip tokiu atveju galima kalbėti apie pareigūnų autoritetą?
1999 metais ištirta, kad egzaminų ir transporto apskaitos sektoriaus darbuotojai, veikdami kartu su Kupiškio vairavimo mokyklų darbuotojais, neteisėtai išdavė per 40 vairuotojų baigimo liudijimų. Šio nusikaltimo gijos nuvedė į Vilnių ir baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas vienas iš egzaminų ir transporto apskaitos sektoriaus vadovų.
Tais pačiais metais atskleisti Panevėžio rajono priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininko pavaduotojo 8 kyšio priėmimo ir piktnaudžiavimo tarnyba atvejai.
2000 metais buvo išaiškinti du prokurorai, užsiiminėję nusikalstama veika. Kaip galima kalbėti apie teisingumą, kai kitų kaltę įrodinėjantis prokuroras pats nusikalsta.
Kėdainių rajono apylinkės prokurorą įklampino tujų vagystė, o tyrimas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuroro atskleidė dar vieną negerovę.
Tiriant baudžiamąją bylą, išimami vertingi daiktai – pinigai, papuošalai ir kt. Kol byla pasiekia teismą, jie lieka prokuroro žinioje. Pasinaudojęs šia aplinkybe prokuroras svetimus daiktus užstatydavo lombarde, o gautus pinigus išleisdavo savo reikmėms arba pralošdavo.
Šis atvejis atskleidė netobulą baudžiamosiose bylose išimamų daiktų apskaitą ir apsaugą, privertė griežčiau reglamentuoti tvarką ir kontrolę.
2001 metais buvo išaiškinta penkių 1-ojo policijos komisariato apylinkių inspektorių nusikalstama veika. Pas pareigūnus patekdavo apsivogę asmenys, kuriems už smulkią vagystę grėsdavo administracinė atsakomybė. Jei pavykdavo susitarti, pažeidėjas sumokėdavo inspektoriui.
Pagal tuomet galiojusią tvarką, pareigūnas administracinių teisės pažeidimų protokolą nunešdavo į teismo raštinę, ten jį užregistruodavo ir turėdavo perduoti teisėjui. Pastarasis spręsdavo, kokią baudą skirti pažeidėjui. Tačiau šiuo atveju būdavo: raštinėje užregistravęs protokolą, inspektorius jo teisėjui taip ir nebenunešdavo.
Iš pirmo žvilgsnio lyg ir viskas gerai – protokolas surašytas, užregistruotas teismo raštinėje. Kai buvo atskleistas šis nusikalstamas mechanizmas, paaiškėjo, kad tiesiog reikalinga papildoma kontrolė tiek policijoje, tiek teisme.
Į šią nusikalstamą veiką buvo įsitraukęs ne vienas ir ne du inspektoriai. Kad ir smulkūs dalykai, bet jie atskleidė sistemos priežastingumą, kodėl taip galėjo atsitikti. Tokie „išradingi“ žmonės galėjo veikti ne vien Panevėžio policijoje.
2001 metais išaiškintas tyčia nuslėpęs oficialius dokumentus Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio rajono agentūros viršininkas, iš žemės ūkio bendrovės neišieškojęs 99 tūkst. 869 litų padarytos žalos gamtai. Vėliau kitoje byloje išaiškėjo, kad Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento teisininkas netinkamai atliko savo pareigas, todėl 11 asmenų išvengė, kad būtų atlyginta 691 tūkst. 115 litų vertės žala gamtai.
Šie atskleisti faktai privertė Aplinkos ministeriją sugriežtinti nustatomų žalų išieškojimo kontrolę.
2002 metais atskleistos nusikalstamos vadovaujančių antstolių veikos net dviejuose rajonuose – Kėdainių ir Pasvalio. Buvo sudarytos sąlygos administracine tvarka nubaustiems asmenims išvengti paskirtų baudų.
2003 metais dalyvavome plačiai nuskambėjusios kontrabandos bylos, po kurios darbo neteko trijų apylinkių teismų pirmininkai, tyrime.
Buvo demaskuoti penki Panevėžio teritorinės muitinės ir keturi VSAT Pasvalio užkardos pareigūnai. Jie įvykdė nusikaltimus valstybės tarnybai, padėjo V.Karaliaus organizuotai grupei gabenti itin stambaus masto kontrabandą.
Tais pačiais metais buvo išaiškinta dideliu mastu dyzeliną vogusių asmenų grupė. Buvo nustatyti ir organizatoriai, ir vykdytojai. Iš 18 asmenų 9 buvo pareigūnai iš Rokiškio, Utenos, Biržų rajono policijų bei pasieniečiai.
2004 metais panaudojant suklastotus lietuviškus pasus per Lietuvos-Latvijos sieną buvo išgabenta 200 asmenų iš NVS šalių į Skandinaviją. Į šią nusikalstamą veiką buvo įsitraukę 14 Biržų užkardos pasienio būrio pareigūnų bei 6 civiliai – jie viską organizavo.
2005 metais buvo atskleista korupcijos sistema Panevėžio rajono policijoje, padėjusi švelnesnėmis baudomis išsisukti prasižengusiems vairuotojams. Pažeidėjai kreipdavosi į tarpininkus, o šie per vieną pareigūną padėdavo išspręsti problemas.
Buvo aiškinamasi, kodėl įmanoma tokia neteisėta veikla. Paprastas policijos patrulis nesusigundo kyšiu, o kai pažeidėjo elgesį ima vertinti komisaras, tas sąžiningumas nueina vėjais.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba nustatė, kad D.Simanavičiui pareigybių aprašyme nebuvo numatyta, kad jam priskiriama kelių eismo taisyklių priežiūros funkcija ar administracinių bylų nagrinėjimas. Tuomet kyla klausimas, pagal kokius įgaliojimus jis vykdė šias funkcijas?
2005 metais buvo atskleista nusikalstama veika, susijusi su Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos priešgaisrinės priežiūros viršininku.
Paaiškėjo, jog tam tikros įtakos korupcijai turėjo netobulos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos procedūros, kai kuriais atvejais įteisindavusios nukrypimus nuo projekto, kurie buvo sąlygojami korupcinio susitarimo.
2006 metais buvo atskleista 10 Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėjo nusikalstamų veikų, galimai pažeidus aplinkos apsaugą užtikrinančių norminių teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, suklastojus dokumentus, iš projektus pateikusių asmenų nuolat priėmus kyšius. Buvo nustatyti 8 įtariamieji, tarp jų bendrovės „Panevėžio planas“ vadovas.
Pastaruoju metu Panevėžio savivaldybėje atlikti platų atgarsį visuomenėje sulaukę tyrimai, susiję su parama sportui ir savivaldybės vykdytu viešuoju pirkimu.
Visas šias rezonancines nusikalstamas sistemas atskleisti buvo įmanoma tik bendradarbiaujant su kitomis teisėsaugos institucijomis.
- Ar esate patenkinti STT Panevėžio valdybos pasiektais rezultatais?
- Nesu patenkintas tais rezultatais, nes visuomenė mūsų atžvilgiu turi didesnių lūkesčių. Juos galima suprasti.
Kartais ir mūsų tarnyba prisideda prie didėjančio korupcijos lygio suvokimo, taip pat ir Panevėžio regione. Jei žmonėms atskleidi sisteminio pobūdžio nusikaltimus, tai tarsi patvirtini, kad tokia sistema išties yra ir tą problemą reikia spręsti neatidėliotinai.
Esu pastebėjęs, kad tarp tų, kurie nėra patenkinti tarnybos rezultatais, yra ne tik tie žmonės, kurie nori efektyvesnės kovos su korupcija, bet ir tie, kurie daro korupcinius nusikaltimus ir tokiu būdu siekia sumenkinti tarnybą ar mūsų padalinį.
Mūsų vienas iš uždavinių – pasiekti, kad korupcines veikas darantis pareigūnas nesijaustų saugus. Dabar šie asmenys tikrai nesijaučia saugesni nei prieš dešimt metų.
- Neretai visuomenėje sklando nuomonė, jog STT vykdo politinius užsakymus. Ar tarnyba priklausoma nuo politinių veiksnių?
- Be abejo, tokioms kalboms yra pagrindo kilti, nes mūsų tiriamose bylose įtariamieji gali priklausyti įvairioms visuomeninėms, politinėms partijoms arba siejami su atskirais šių organizacijų nariais.
Kaip pavyzdį norėčiau paminėti paskutinius atvejus. „Panevėžio plano“ vadovas žiniasklaidos siejamas su Panevėžio meru. Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus vadovas – vienas Liberalų sąjūdžio aktyvistų, jo narystė partijoje dabar sustabdyta. Ką jau kalbėti apie Panevėžio tarybos narį socialdemokratą V.S.Buterlevičių.
Tad norėčiau retoriškai paklausti, kokių partijų užsakymus mes vykdome? Ar kai kurie politiniai veikėjai neišnaudoja politinės širmos, už kurios galėtų pasislėpti nuo jiems mestų įtarimų?
Kyšininkui partinė ideologija reikalinga tiek, kiek siekiama savanaudiškų tikslų. O jei to nesuvokia politikai, tai tada jau kyla kitas klausimas: ar tai daro dėl nežinojimo, ar dėl per didelio žinojimo ir bijo, kad tos nusikalstamos gijos nenuvestų pas juos.
- Kaip paaiškintumėte, kad ir V.S.Buterlevičiaus atveju, jog kratos prasidėjo sausio mėnesį, kai buvo rengiamasi savivaldybės rinkimams, o ne anksčiau?
- Kadangi, kaip dabar matote, išaiškėjo dvi šio tyrimo kryptys – viena, susijusi su viešaisiais pirkimais, kuri nesibaigė pripažinus vieną ar kitą laimėtoją, ir kita, susijusi su parama sporto klubui.
Kodėl reikia mus kaltinti tuo, kad įmonės, kurios buvo suinteresuotos tokiu būdu mažinti pelno mokestį valstybei, tai intensyviausiai darė metų pabaigoje. Laiką diktavo nusikaltimo vykdytojai. Todėl pirmoji dalis ir buvo realizuota sausio pradžioje. Noriu pabrėžti, kad įtariamieji buvo sulaikyti su įkalčiais.
Matydami, kad dėl viešųjų pirkimų irgi kilo visuomeninis ir politinis rezonansas, pasistengėme visus likusius numatytus procesinius veiksmus atlikti iki oficialiai prasidės rinkimų agitacija.
- Kodėl apie atliekamą tyrimą žinojo Panevėžio meras konservatorius Vitas Matuzas?
- Praktikuojame, jog, esant būtinybei, bendradarbiaujant su tam tikromis institucijomis, kuriose atliekamas tyrimas, informuoti jų vadovus, jeigu jie nėra susiję su tiriamomis nusikalstamomis veikomis.
Kaip pavyzdys būtų: apie Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamente atliekamą tyrimą buvo informuotas šio departamento vadovas Valdemaras Jakštas, kuris priklauso Liberalų centro partijai, bei aplinkos ministras socialdemokratas Arūnas Kundrotas.
Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriuje apie nusikalstamas veikas buvo informuota Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė, priklausanti valstiečiams liaudininkams.
Tai tokiu būdu ar čia galime įžvelgti mūsų politinį užangažuotumą, ar darbo problemų sprendimą su tam tikrų institucijų vadovais.
Mes pirmiausia į juos žiūrime kaip į valstybinių institucijų vadovus, o ne partijos narius, nors galbūt kai kas norėtų, jog būtų atvirkščiai.
- 1999 metų pradžioje STT pareigūnams tiriant informaciją apie kyšio paėmimą savo kabinete nusišovė Krekenavos policijos nuovados vadovas. Kaip manote, ar STT pareigūnai padarė viską, kad užbėgtų nelaimei už akių. Juk kiekvienas netikėtai užkluptas žmogus gali elgtis nenuspėjamai ir tai privalu numatyti.
- Tuoj po šio įvykio buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, STT pareigūnų veiksmus taip pat vertino ir prokuratūra.
Tačiau nei prokurorai, nei pati tarnyba neįžvelgė jokių vidaus taisyklių ar įstatymo pažeidimų.
Toje situacijoje iki 100 procentų nebuvome įsitikinę, ar tas žmogus išties priėmė kyšį ir turi pažymėtus pinigus. Todėl su juo iš pradžių buvo elgiamasi kaip su nuovados viršininku.
Tai atsitiko tarnybos kūrimosi pradžioje, dabar tokių įvykių galimybė sumažinta iki minimumo.