Namo keliavo dvi paras
Praėjusio šeštadienio rytą prie Panevėžio ligoninės priėmimo skyriaus durų sustojo greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobilis.
Iš jo išlipę du vairuotojai pavargusiais veidais neskubėjo atidaryti durų ir išnešti ligonio, kaip įprasta tokiais atvejais.
Tuo metu kartu su jais atvykusi slaugytoja turėjo pirma viską paaiškinti priėmimo skyriaus medikams.
Šis greitosios ekipažas - vairuotojai Gintautas Sakalauskas ir Antanas Šeštokas bei slaugytoja Jolanta Štarienė įvykdė ypatingą užduotį - iš Ispanijos, Almerijos miesto, pargabeno sunkią stuburo traumą patyrusį panevėžietį 28 metų Andrių Pečialiūną.
Ispanijoje gydė 5 mėnesius
Ispanijoje uždarbiavęs jaunas vyras praėjusių metų rugpjūtį iškrito iš trečio aukšto balkono ir sunkiai susižalojo.
Penkis mėnesius jis buvo gydomas įvairiose ligoninėse Ispanijoje, nors neturėjo sveikatos draudimo.
Jo kelionė gimtinėn Panevėžio greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobiliu už-truko lygiai dvi paras. Greitoji iš Ispanijos pajudėjo ankstų praėjusio ketvirtadienio rytą, o Panevėžyje buvo šeštadienio rytą.
Į abi puses vairuotojai pasikeisdami iš viso sukorė beveik 8 tūkstančius kilometrų. Pasak jų, ypač nelengvas buvo grįžimas.
Naktį į šeštadienį, važiuojant per Lenkiją, tvyrojo tirštas rūkas, krito šlapdriba.
Visos kelionės metu A.Pečialiūną slaugiusiai J.Štarienei beveik neteko sumerkti akių. Panevėžio greitosios medicinos pagalbos tarnybos direktorius Vilius Mitka kelias dienas, kol jo darbuotojai buvo Ispanijoje, nepaleido iš rankų mobiliojo ryšio telefono. Jis nuolat rašė jiems žinutes - domėjosi, kaip sekasi.
Gydytojai nesuteikia vilties
Pasiekęs Panevėžį greitosios ekipažas pirmiausia stabtelėjo Staniūnų gatvėje, prie A.Pečialiūno namų. Vaikinas pirmą kartą po 7 mėnesių pamatė savo motiną ir jaunesnįjį brolį ir perdavė jiems kelis savo krepšius su drabužiais bei kitais daiktais.
Į Panevėžio ligoninę atvežtam Andriui gydytojai iš karto moderniu rentgenu peršvietė stuburą, išanalizavo kolegų ispanų atsiųstą jo ligos istoriją.
„Deja, negalim duoti jokių vilčių, kad šis vaikinas kada nors vaikščios“, - pareiškė jie.
A.Pečialiūno trauma ypač sunki.
Jam lūžę stuburo slanksteliai, visiškai pažeistos stuburo smegenys, apatinė kūno dalis paralyžiuota. Vaikinas gydomas neurologijos skyriuje.
Savivaldybę privertė padėti
Panevėžio savivaldybės administracija žiniasklaidai yra leidusi suprasti, kad tai ji pasigailėjo panevėžiečio.
Paprašius motinai Vandai Saulei Pečialiūnienei, valdžia esą pasigailėjo nelaimės ištiktos šeimos ir ištiesė jai pagalbos ranką.
Iš tiesų vaikino grįžimo gimtinėn aplinkybės yra kiek kitokios. Andrius Lietuvon grįžo įsikišus buvusiam garbės konsului Ispanijoje, Andalūzijoje, Jose Antonio Heraddai Garciai.
Panevėžio savivaldybė iš atitinkamų mūsų šalies institucijų gavo griežtą nurodymą pasirūpinti savo gyventoju. A.Pečialiūnui pargabenti buvo skirta 10 tūkstančių litų. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad realios kelionės išlaidos 6 tūkstančiais didesnės.
„Mes tiesiog buvom įvaryti į kampą. Nebuvo kada gilintis nei į jo susižalojimo aplinkybes, nei į kitas detales“, - „Panevėžio rytui“ prisipažino savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius.
Miesto valdžia esą būgštavusi, kad nebūtų pareikalauta apmokėti A.Pečialiūno gydymosi Ispanijoje išlaidų, todėl, anot V.Matkevičiaus, buvo pasirinktas mažiau skausmingas variantas - finansuoti jo kelionę namo.
Tačiau greitosios medikai į Ispaniją vis tiek važiavo neramia širdimi - o kas, jei ispanai pareikalaus apmokėti A.Pečialiūno gydymo išlaidas, kurios gali siekti ne vieną šimtą tūkstančių eurų.
„Medikams sakiau, kad skambintų, jeigu taip atsitiks, ieškosim išeities. Laimei, ispanai nieko nepaprašė“, - pasakojo valdininkas.
Miesto valdžia bijo, kad dabar pasipils nelegaliai svetur uždarbiaujančių ir į nelaimę patekusių panevėžiečių artimųjų prašymai padėti.
Pasak V.Matkevičiaus, tokiu atveju savivaldybei gresia bankrotas.
Administracijos vadovas įsitikinęs, kad tokių žmonių kaip A.Pečialiūnas problemą turi spręsti valstybė.
Panevėžio savivaldybė kreipsis į Vyriausybę su prašymu kompensuoti A.Pečialiūno pargabenimo išlaidas.
Dar norėtų grįžti Ispanijon
„Panevėžio rytas“ praėjusį šeštadienį ligoninėje pakalbino ką tik į ją atvežtą A.Pečialiūną.
Ant specialaus vežimėlio su ratukais priėmimo skyriuje gulintis vaikinas neatrodė labai išvargęs, buvo neblogai nusiteikęs.
„Aš buvau lengvosios atletikos jaunučių čempionas, labai greitai bėgdavau, o dabar patys matot, kaip yra“, - ramiai kalbėjo jis.
Andrius pasidžiaugė, kad pagaliau su aplinkiniais galės susikalbėti gimtąja kalba. Ispanijoje ligoninėse jam buvo labai sunku, nes jis nemoka šios šalies kalbos. Neką tegelbėjo ir garbės konsulo padovanotas lietuvių-ispanų kalbų žodynas.
Paklaustas, ar dar norėtų kada grįžti Ispanijon, vaikinas linktelėjo galvą.
„Ten jūra, daug gražių vietų, kurių dar nemačiau. Juk iš 7 mėnesių, kuriuos buvau ispanijoje, 5 praleidau ligoninėse“, - dėstė jis.
Kaip įvyko nelaimė, nepamena
7 klasių išsilavinimą turintis Andrius anksčiau dirbo lentpjūvėse. Vasarą jis nutarė laimės ieškoti Ispanijoje. Šioje šalyje jis apsistojo pas savo pažįstamus lietuvius.
Pasakodamas savo nelaimės istoriją vaikinas painiojosi. Iš pradžių jis sakė, kad iš balkono iškrito grįžęs iš darbo, kai išgėręs užsinorėjo parūkyti.
Paklaustas, ar dirbo nelegaliai, kad neturėjo sveikatos draudimo, A.Pečialiūnas pareiškė, jog tuo metu, kai įvyko nelaimė, jis niekur nedirbo.
„Prieš tai dirbau viename fabrike, bet man ten nepatiko. Išėjau ir ieškojau darbo kitur. Ten yra darbų statybose, šiltnamiuose, bet aš jų nenorėjau, nes tuo metu buvo labai karšta, gal 40 laipsnių“, - pasakojo jis.
Kritimo iš balkono momento Andrius tvirtina neprisimenąs. Jis esą atsipeikėjęs tik ligoninėje.
Atsirado geradarių
Iš trečio aukšto iškritusiam lietuviui ispanai gydytojai diagnozavo sunkią stuburo traumą, atliko sudėtingą operaciją.
Du mėnesius vaikinas praleido Almerijos miesto ligoninėje. Negana to, kad jis visai nesuprato ispaniškai, dar neturėjo nei pinigų, nei mobiliojo ryšio telefono. Todėl negalėjo paskambinti namo artimiesiems.
Ligoninė apie lietuvį informavo J.A.Heraddą Garcią.
Apie A.Pečialiūną sužinojo ir lietuvių bendruomenė Almerijoje.
Jų pastangomis panevėžietis atsidūrė kitoje Almerijos ligoninėje, teikiančioje aukštesnio lygio pagalbą. Geradariai ligoniui davė šiek tiek pinigų, nupirko mobilųjį telefoną.
Po kurio laiko A.Pečialiūnas pateko į Toledo mieste esantį reabilitacijos centrą. Tačiau šio centro medikai negalėjo jo pasodinti į vežimėlį, nes paaiškėjo, kad stuburo lūžis dar nebuvo gerai suaugęs.
Panevėžietis vėl buvo grąžintas atgal į Almeriją. Čia gydytojai jam atliko dar vieną stuburo operaciją. Andrius suskaičiavo, kad iš viso Ispanijos ligoninėse praleido 5 mėnesius.
Gulėdamas ligos patale jis smarkiai sulyso. Pasak vaikino, ispaniškas maistas jam nelabai patikęs.
Šeima padėti negalėjo
Andrius sakė dieną naktį svajojęs sugrįžti į Lietuvą, tačiau artimieji jam niekuo padėti negalėjo. A.Pečialiūno mama yra pensininkė, išlaiko dar vieną nepilnametį sūnų.
Didžiausią dėkingumą vaikinas jaučia buvusiam garbės konsului.
Kaip prie jo kelionės prisidėjo miesto savivaldybė, jis nelabai suvokia.
„Aš tų dalykų nežinau“, - truktelėjo jis pečiais.