Dar nuostabiau, kad tarytum nėra pralaimėjusių. Visi, patekusieji į pirmąjį dešimtuką, tvirtina, kad galėję būti ir blogiau. Net A.Zuokas apsimeta džiūgaujantis puikiu savo partijos pasirodymu, nors Liberalų ir centro sąjunga prarado Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos merų postus. Net formalūs rinkimų nugalėtojai socialdemokratai, išskyrus Šiaulius, pralaimėjo didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Iš tikrųjų pralaimėjo visos Lietuvos politinės partijos. Pralaimėjo Lietuvos žmonėms, kurie ligšiolinę valdžios ir politikų veiklą įvertino abejingumu ir neaktyvumu, prilygusiu 1998 m. rinkimų į savivaldybes antirekordui. Bet tada kraštą buvo prislėgusi ekonominė krizė, o dabar giriamės nesulaikomu ūkio augimu.
Mūsų intelektualusis premjeras G.Kirkilas gudrauja tvirtindamas, kad sunkiai 40 proc. siekiantis rinkėjų aktyvumas - normalus. Girdi, 10-12 proc. rinkėjų buvo prarasta nuo 2002 m. todėl, kad tais metais sutapo savivaldos ir prezidento rinkimai, panašus ir Europos Sąjungos rinkėjų aktyvumo rodiklis. Galėtume pridurti, kad ir Amerikoje prezidento rinkimuose vidutiniškai dalyvauja 52 proc. piliečių, Kongreso - 48 proc. Bet tai būtų atrankinė, netiksli sociologija, neatsižvelgianti į konkrečios šalies sąlygas ir rinkimų įstatymus. O kodėl Lietuvos negalėtume lyginti su Danija arba Norvegija, kur rinkimuose dalyvauja iki 80 proc. piliečių?
Tokia pat netikslia sociologija rinkimų rezultatus Vilniuje bando aiškinti ir kitas Lietuvos politikos intelektualas - A.Kubilius: atseit Vilniuje gyvena tik... 52 proc. vilniečių.
Pirmiausia - iš piršto laužti procentai. Jeigu Tėvynės sąjungos lyderis ką nors norėjo pasakyti apie Vilniaus gyventojų tautinę sudėtį, skaičiai visai kitoniški: 2001 m. Vilniuje gyveno 57,8 proc. lietuvių, 18,7 proc. lenkų ir 14 proc. rusų. Bet ką jie paaiškina - lygiai tiek pat, kiek ir Lietuvos politikus ištikusią katastrofą Vilniaus rajone, kuriame Lietuvos lenkų rinkimų akcija susišlavė net 19 savivaldybės tarybos narių mandatų. Aiškiai per daug, jeigu šią sėkmę mėgintume aiškinti vien rajono tautine sudėtimi, kur lenkai sudaro 61,3 proc. Veikiau tai valdžios atžagarios tautinių mažumų politikos ir gilėjančios segregacijos padarinys.
Kas nulėmė Vilniuje sensacingus rezultatus, kurių neprognozavo jokia sociologų apklausa? Nugalėjo tas, kurį visi buvo pamiršę? Vienas protingas ir įtakingas kolega nusistebėjo nemanęs tiek daug esant nuskriaustųjų ir atstumtųjų, kurie ir balsavę Vilniuje už R.Paksą. Frazė šmaikšti, bet tuščia. Atstumtieji, visuomenės autsaideriai rinkimuose paprastai nedalyvauja, jie nesidomi visuomenės reikalais, todėl ir vadinami socialiai suluošintais. Tai sociologijos aksioma.
Čia jau neišsisuksi su nuzulintais mąstymo štampais, kad už R.Paksą balsavę tamsūs „runkeliai“. Mat partija „Tvarka ir teisingumas“ nugalėjo ne tik Telšiuose ir Mažeikiuose, bet ir Vilniuje, Lietuvos inteligentų citadelėje - bemaž ketvirtadalis vilniečių turi aukštąjį išsilavinimą (Vilniuje 1000 vyresnių nei 10 metų gyventojų tenka 231, turintis aukštąjį išsilavinimą, visoje Lietuvoje - tik 126).
Gal kaip tik atvirkščiai - vilniečiai atspariausi manipuliacijoms, nes Vilnius - šviesiausia Lietuvos vieta, kur akivaizdžiai matyti dvejopi standartai, valdžios ponų žodžių ir darbų neatitikimas. Ar gali būti didesnė nepagarba visuomenei, kai į rinkimus valdantieji sluoksniai drįsta eiti neapsišlavę ir neapsivalę, net Valstybės saugumo departamente palikę KGB rezervistus?
Vilniuje ne tiek laimėjo R.Paksas, kiek pralaimėjo „valstybininkai“, kurie, pasikinkę net Konstitucinį teismą, dvejopus standartus pavertė valstybės gyvenimo norma. Gerą pamoką gavo ir G.Kirkilas, susidėjęs su vyriausiuoju „valstybininku“, su kuriuo obuoliavimas konservatoriams, liberalams ir A.Paulauskui jau baigėsi partijos skilimu ar asmenine katastrofa.
Per plauką vos neskilo ir Socialdemokratų partija. Visa socialdemokratų laimė, kad projektu „A.Paleckis“ (neva prieš A.Zuoką, iš tikrųjų - prieš A.M.Brazauską) vilniečiai nepatikėjo. Tai buvo tik apykvailė menka politinė intriga, kurią A.M.Brazauskas ir G.Kirkilas šiandien jau užmiršę. Tačiau abu socialdemokratų lyderiai, džiaugdamiesi rinkimų rezultatais, neturėtų apsimesti, kad nepastebėjo pralaimėjimo Vilniuje. Tai būtų jau ne sociologinė, o politinė klaida. Atrodo, pradėję flirtą su R.Paksu, jie tą politinę klaidą ir padarytų.