Rygoje pirmadienį posėdžiavę Latvijos, Lietuvos ir Estijos gynybos
ministerijų atstovai aptarė galimybę bendrai įsigyti oro erdvės stebėjimo
radarus, šarvuočius ir šaudmenis.
Lietuvai susitikime atstovavusi laikinoji Krašto apsaugos ministerijos
sekretorė Ona Tatolytė BNS sakė, kad bendri ginkluotės įsigijimai suteiks
galimybę sutaupyti nemažai lėšų.
„Šiuo metu šalių ekspertai rengia oro erdvės stebėjimo radarų
operacinius reikalavimus. Juos išanalizavusios, šalių ministerijos priims
sprendimą dėl radaro galimo bendro įsigijimo“, - sakė kariuomenės įsigijimus
kuruojanti O.Tatolytė.
Jos teigimu, panašiu būdu Lietuva ir kitos dvi Baltijos šalys
apsispręs ir dėl galimo ratinių šarvuočių įsigijimo. Šiuo klausimu jokių
sprendimų dar nepriimta. O.Tatolytės žodžiais, Lietuva taip pat svarsto
galimybę prisijungti prie Rygoje Latvijos ir Estijos pasirašyto ketinimų
protokolo dėl Švedijos gamybos prieštankinių granatsvaidžių „Carl Gustaff“
šaudmenų įsigijimo. Jos teigimu, bendras įsigijimas būtų ekonomiškai
naudingas.
Kaip BNS sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas
Tutkus, Baltijos šalių įsipareigojimas pateikti bataliono dydžio kovinę
grupę į NATO Reagavimo pajėgų 14-sios rotacijos budėjimą 2010 metais verčia
rimtai pakoreguoti ratinių šarvuočių įsigijimo planus. Apie šarvuočių
įsigijimą rimtai svarsto ir kovinės technikos neturinti Latvijos
kariuomenė.
„Šią misiją su turimais vikšriniais šarvuočiais „M-113“ galėtume
įvykdyti tik iš dalies, su apribojimais. Atsižvelgiant į budėjimą NRP bei
dalyvavimą tarptautinėse misijose tenka svarstyti apie ratinių šarvuočių
įsigijimą etapais. Būtų logiška tokį įsigijimą derinti su Latvija bei
Estija“, - sakė V.Tutkus.
Vikšrinių šarvuočių „M-113“, kurių kariuomenė turi maždaug 200,
kariuomenės vado teigimu, neketinama atsisakyti, jie liks Lauko pajėgų
motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ batalionų kovinės
technikos pagrindu.
„Žiūrint į keliolikos metų ateitį, kai dalis vikšrinių šarvuočių jau
nebebus tinkami naudoti, mums reikia orientuotis į bataliono taktinės grupės
aprūpinimą nauja technika - maždaug 100 ratinių šarvuočių“, - sakė generolas
majoras V.Tutkus.
Kariuomenės vado teigimu, budėjimui NATO Reagavimo pajėgose prireiktų
maždaug 25 ratinių šarvuočių.
Pasak V.Tutkaus, prieš įsigijant šarvuočius, būtina įgyvendinti
prioritetinį kariuomenės lengvosios šaulio ginkluotės pakeitimo projektą.
Orientuodamasi į savo ir NATO poreikius, Lietuva tikriausiai turėtų
rinktis tarp trijų Vakarų gynybos pramonės siūlomų konkurentų - Austrijos
bendrovės „Steyr-Daimler-Puch“ sukonstruotų ir JAV įmonės „AV Technology
International“ gaminamų šarvuočių „Pandur“, Suomijos bendrovės SISU
gaminamų šarvuočių „Patria“ ir Šveicarijos įmonės „Mowag Motorwagenfabriken“
gaminamų šarvuočių „Piranha“.
Minėtaisiais šarvuočiais apsirūpino daugelis Europos valstybių, jų
įsigija ir naujosios NATO narės. Prieš kelerius metus šarvuočių „Patria“
įsigijo Estija, sąjungininkė Slovakija užsisakė šarvuočių „Pandur II“.
Čekija per tarptautinį konkursą pasirinko austriškus šarvuočius „Pandur“.
Kaimynės Lenkijos ginkluotės bendrovė „Bumar“ pagal suomių licenciją pradėjo
gaminti šarvuočio „Patria“ lenkišką versiją - „Rosomak“, kuriais bus
perginkluojama šalies kariuomenė. Šie šarvuočiai taip pat bus gaminami
eksportui.