Tokį požiūrį, susitikęs su Utenos bei Troškūnų (Anykščių r.) moksleiviais mokinių klubų „Europietis“ nariais, išdėstė žinomas ekonomistas ir politikas, Europos Parlamento narys Eugenijus Maldeikis.
Prieš pustrečių metų tapęs europarlamentaru pagal Liberalų demokratų partijos sąrašą, 48 metų E.Maldeikis jaunimo atstovams aiškino dabar esąs nepartinis.
Europos Parlamente jis dirba Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete.
„Didžiulė Lietuvos problema – kaip įveikti lietuviams būdingą provincialumo sindromą, kaip įtikinti žmones, kad jų gyvenimas yra atviras visam pasauliui ir suteikia daugiau galimybių siekti, kiek tik leidžia valia ir jėgos“, – sakė E.Maldeikis.
Verta studijuoti užsienyje
Politikas paragino moksleivius nesižavėti aukštojo mokslo studijomis Lietuvoje ir verčiau dairytis galimybių įgyti išsilavinimą kitose šalyse.
„Ir savo sūnums sakiau: važiuokit studijuoti į užsienį, jei norit tvirtai ant kojų atsistoti, būti konkurencingi“, – sakė E.Maldeikis.
Pasak europarlamentaro, jis ir pats anksčiau skaitė paskaitas net keliose Lietuvos aukštosiose mokyklose, todėl gerai žino mūsų šalies dėstytojų galimybes.
„Aukšto lygio studijos užsienyje dabar kainuoja netgi pigiau nei Lietuvoje“, – tikino politikas.
Ieškoma jaunų savanorių
Jaunuolius, norinčius pažinti pasaulį ir įsitikinti asmeniniais gebėjimais, E.Maldeikis ragino aktyviau ieškoti kontaktų su europinėmis organizacijomis, telkiančiomis savanorius dirbti besivystančiose šalyse.
„Europoje veikiančios ir patirtį sukaupusios nevyriausybinės organizacijos kaip tik dabar dairosi bendraminčių ir Lietuvoje. Mūsų jaunimas dar atsilieka, nepasinaudoja galimybe prisidėti prie šių programų, dirbti ir keliauti po visą pasaulį“, – sakė E.Maldeikis.
Pasak jo, kitų Europos šalių gyventojai aktyviau ieško naujų ryšių, domisi galimybėmis bendrauti ir su lietuviais.
Tuo tarpu lietuviai yra uždaresni, provincialumo suvaržyti: „Nepatogu, paskui reikės kažkaip su užsieniečiu bendrauti, jį priimti...“
Emigrantai grįš tik pasenę
Tačiau politikas prisipažino, kad yra pesimistas: lietuviai, išvykę iš šalies ir pažinę kitokį gyvenimą, atgal nebegrįš. Geriausiu atveju grįš į gimtinę tik kaip turistai, bet ne dirbti.
Pasak E.Maldeikio, tokią perspektyvą liudija Airijos patirtis. Ši šalis, anksčiau išgyvenusi masinės emigracijos bangą, taip ir nebesulaukė savo darbingų piliečių: jie parvyksta sulaukę senatvės arba tik atveža anūkus pasižiūrėti jų protėvių žemės.
„Man tenka bendrauti su lietuviais emigrantais, dabar gyvenančiais net ir toje pačioje Airijoje.
Jie patenkinti savo galimybėmis ten, jaučiasi suprasti ir vertinami, todėl net ir nesvarsto galimybės dar kartą pabandyti ieškoti laimės Lietuvoje“, – sakė moksleiviams E.Maldeikis.