Vaikų laidotuvės suskaldė giminę

Pasmaugti ir paskandinti broliukai - kape, jų nužudymu įtariama motina areštinėje, o iš laidotuvių po namus išsivažinėję giminės - nesantaikos ugnyje.

Nužudytų berniukų motinos Almos Jonaitienės Panevėžio rajono Geležių kaime gyvenančių tėvų ir seserų širdys kunkuliuoja pykčiu.

Geležiškiai piktinasi, kad nuvykę į šermenis A.Jonaitienės vyro Virgilijaus buvę išprašyti lauk, o Almai net neturėjo galimybės pareikšti užuojautos.

Kai atvyko kitą dieną, dėmesio, pasak jų, taip pat nesulaukė, prie vaikų karstų nebuvo prileisti, todėl laidotuvių nelaukė, apsisuko ir išvažiavo namo.

Tuo tarpu Panevėžyje gyvenantis A.Jonaitienės brolis Irmantas Bružas su žmona Jurgita teigia, kad šie kaltinimai - prasigėrusių žmonių kliedesiai.

Ne tik panevėžiečiai, bet ir V.Jonaičio pusės giminės pakraupo, pamatę, kad geležiškiai į šermenis atvažiavo su kvapeliu, o paskui į parduotuvę dar ėjo pirkti alkoholio.

Jų teigimu, ši kompanija į vaikų laidotuves atvyko ne gedėti, o tik pagerti.

Visą šalį sukrėtusi tragedija įvyko Kelmės rajono Petrališkės kaime.

Kovo 20-ąją dingę du broliai - 8 metų Tomas ir 12 metų Mantas po kelias dienas trukusių paieškų buvo atrasti pasmaugti ir nu-skandinti Kražantės upėje.

Praėjusį antradienį palaidojus vaikus tyrimas staiga pakrypo netikėta linkme.

Policijos pareigūnai sulaikė ir įtarimus nužudymu pareiškė jų motinai 34 metų A.Jonaitienei. Moterį teismas leido suimti vienam mėnesiui.

Ši žinia pribloškė Panevėžyje ir Geležiuose gyvenančius A.Jonaitienės giminaičius.

Panevėžietis brolis I.Bružas su žmona Jurgita teigia negalintys patikėti, kad savo vaikus mylėjusi moteris galėjo kuo nors prisidėti prie jų žūties.

Tuo tarpu A.Jonaitienės tėvai Jonas ir Julė Bružai dėl to nėra tokie užtikrinti.

J.Bružas svarsto, kad jo anūkai galėjo būti nužudyti, kai užklupo savo motiną su meilužiu ir pažadėjo apie tai pranešti tėvui.

Senelio spėjimu, esą anksčiau iš mokyklos sugrįžę vaikai galėjo tokiu būdu pasirašyti sau nuosprendį.

Vakar „Panevėžio ryto“ korespondentas apsilankė Geležių kaime, kur A.Jonaitienės tėvai gyvena su dviem savo dukromis Reda ir Lina Bružaitėmis.

J.Bružienė prisipažino apie dukters šeimą ištikusią nelaimę sužinojusi per radiją.

Sutuoktiniai iš pradžių net neįtarė, kad dingo jų anūkai, nes nebuvo nurodytos vaikų pavardės.

„Su vyru išauginau tris dukras ir du sūnus, turėjau 17 anūkų. Dabar jų beliko penkiolika“, - kalbėjo J.Bružienė.

Močiutė pasiguodė, kad anūkų laidotuvėse ji su vyru, dukterimis ir Prūselių kaime gyvenančiu sūnumi Dangirdu pasijuto esantys nereikalingi.

Pasak J.Bružienės, dar šeštadienį jie nuvažiavo į Petrališkes, tačiau iš V.Jonaičio sužinojo, kad vaikų kūnai tądien nebus pašarvoti, nes vežami tirti į Vilnių. Tuomet teko grįžti atgal į Geležius.

Į Petrališkes jie vėl atvažiavo sekmadienį, apie 21 valandą.

„Kai atvažiavome, Virgis buvo nepatenkintas, piktai rėžė - ką į koncertą atvykote“, - nesvetingu sutikimu stebėjosi R.Bružaitė.

Esą V.Jonaitis leido atvykėliams suprasti, kad jie patys turėjo pasirūpinti nakvyne.

„Vėliau per galvas kaip kokiems šunims pamėtė patalynę, o juk atvažiavome iš toli. Aš pati buvau su dviem savo vaikais“, - nuoskaudą liejo R.Bružaitė.

L.Bružaitė skundėsi per laidotuves negalėjusi pabendrauti su seserimi A.Jonaitiene.

„Alma atrodė labai sukrėsta, pati viena net nepaėjo, turėjo ją kiti vedžioti, duodavo vaistų. Tačiau Virgio giminės mūsų artyn prie jos neprileido“, - tvirtino J.Bružienė.

Atvykę į laidotuves geležiečiai iš anksto buvo susitarę, kad prie karstų sės po keturis iš abiejų pusių.

J.Bružienė pasakojo, kad jos dukra Alma karstuose gulinčius savo vaikus vis glostė, verkė.

„Paglosčiusi Mantą sako: tavo rankelės šaltos, aš prie tavęs atsigulsiu, sušildysiu“, - prisiminė dukters širdgėlą J.Bružienė.

Tačiau, pasak močiutės, prieiti prie karstų nei jai, nei jos vyrui, nei Redai ir Linai nebuvo leista.

„Atseit prisigėrėme ir darome gėdą. Supratome, kad esame nereikalingi, apsisukome ir pirmadienį vakare parvažiavome namo“, - J.Bružienė paaiškino, kodėl su vyru ir dukterimis anūkų nepalydėjo į paskutinę kelionę.

„Kai atvažiavome, tai buvome blaivūs. Tik paskui tėvas nupirko butelį „Trejų devynerių“. Tai negi girti buvome“, - motinai pritarė ir R.Bružaitė.

J.Bružienė prisipažino su dukros šeima bendraudavusi retai.

„Jos namuose Petrališkių kaime lankėmės pirmąkart tik per vaikų laidotuves. Būdavo, atvažiuoja pas mus Alma su šeima, tai pabūna tik kokią valandą ir Virgis lėkti ragina. Nemėgo jis mūsų“, - kalbėjo J.Bružienė.

Paklausta, ar tiki sutuoktinio įtarimais, kad berniukus Alma galėjo nužudyti, užklupta su meilužiu, moteris painiojosi.

„Alma savo vaikus mylėjo, netikiu, kad galėjo prieš juos pakelti ranką. Gal ir galėjo dėl meilužio. Nebent pastaruoju laiku buvo susiradusi kokį draugą“, - nerišliai kalbėjo J.Bružienė.

Tokios šnekos A.Jonaitienės brolienei Jurgitai Bružienei kėlė tik nuostabą.

„Per ketverius metus jie pirmą kartą atvažiavo pas Almą, tad ką gali apie ją žinoti. Paistalai tik“, - stebėjosi panevėžietė.

Anot J.Bružienės, geležiečiai į laidotuves atvažiavo įkaušę, todėl vėliau ir buvo maloniai išprašyti, kad nejuokintų žmonių, girti aplink vaikų karstus nesišlaistytų.

„Sako, jog prie Almos neprileido. Aš pati su vyru buvau priėjusi prie jos, šnekėjomės. Kodėl su mumis visi gražiai elgėsi, o su jais - ne. Nereikėjo nuvažiavus gerti. Galėjo bent tokią dieną susilaikyti ir pabūti rimtesni“, - piktinosi J.Bružienė.

Moteris pasakojo, kad A.Jonaitienė aplankydavo Geležiuose gyvenančius tėvus, nuveždavo maisto, o šie būdavo nepatenkinti, kodėl ne butelį.

„Todėl ir nesisekė bendravimas. Irmantas su Alma iš šeimos vieninteliai, kurie negeria ir kažkiek atsistojo ant kojų“, - apie savo vyrą ir brolienę kalbėjo J.Bružienė.

Atsakymą į klausimus, kas ir kodėl nužudė mažamečius brolius, mėgina surasti Šiaulių apygardos prokuratūra.

Kol kas oficialiai nepatvirtintomis žiniomis, vakar A.Jonaitienė prisipažino nužudžiusi savo sūnus Tomą ir Mantą.