Tačiau pirmalaikių rinkimų nebus. Dėl tos pačios priežasties – Seimo neįgalumas yra pasiekęs aukščiausią lygmenį. Nėra jėgų, galinčių priversti peržengti asmeninį ar siaurą grupinį interesą.
Seime yra mažiausiai keturios frakcijos, kurioms toks scenarijus
nenaudingas. Visose kitose galima surasti dešimtis, nežinančių nė
vienos priežasties, kodėl jie turėtų rizikuoti patogiu gyvenimu.
Tikimybė, jog bus kitaip, yra nykstančiai maža. Jos egzistavimą galima paaiškinti nebent chaotiškumu, kuris turėjo įtakos nuverčiant Seimo pirmininką Artūrą Paulauską ar paliekant poste saugumo vadovą Arvydą Pocių.
Siūlydamas parlamentarams paleisti save, Socialdemokratų partijos
prezidiumas pateikė tik vieną tikrą žinią. Mažumos Vyriausybė atsisako konservatorių paramos. Antroji - pirmalaikių rinkimų iniciatyva - skirta ne susinaikinimui, o naujiems partneriams arba naujai daugumai suformuoti. Kitaip sakant, įsitvirtinimui.
Potencialūs socialdemokratų bendražygiai pirmiausia yra Darbo partijos atstovai Seime. Derėdamiesi dėl paramos vykdomajai valdžiai jie ėmėsi aukščiausios kainos taktikos.
Idealas - tokios pačios sąlygos, kokias jie turėjo, kai Lietuvoje buvo
įsitvirtinusi pirmoji šios Seimo kadencijos keturių valdžia plius Seimo pirmininko postas.
Pirmalaikiai rinkimai - vėzdas, galintis sutramdyti besočius ir
priversti juos tartis racionaliai. Vėzdas galingas, nes darbiečiams
pirmalaikiai rinkimai nieko gera nežada. Jau greičiau įtvirtintų jų
nykimą.
Socialdemokratai niekuo nerizikuoja. Jiems priimtini abu
variantai. Rinkimai birželį žada daugiau vietų Seime, nei turi dabar.
Kaip ir Tėvynės sąjunga, socialdemokratai skaičiuoja, jog šią vasarą, palyginti su kitais metais, į Seimą greičiausiai patektų gerokai mažiau nušalinto prezidento vadovaujamų liberaldemokratų, kurių reitingai įgavo pagreitį ir kol kas nežada jo prarasti.
Tikimybė, jog atsisakius konservatorių paramos grius Vyriausybė, nėra didelė. Trokštančių dalyvauti Vyriausybės veikloje yra pakankamai daug, o alternatyvų – jokių.
Be to, premjeras Gediminas Kirkilas bando neužtrenkti durų aklinai ir apie konservatorių paramos atsisakymą kalba nepamiršdamas įterpti žodžio „jeigu“.
Kad ir kaip klostytųsi įvykiai, nėra pagrindo tikėtis, jog artimiausią
pusmetį chaosą Seime pakeis bent šiek tiek prognozuojama racionali
veikla.
Saugumo skandalo metu subrandintos dvi radikaliai skirtingos valstybės laimės koncepcijos pretenduoja likti pagrindine politinės takoskyros linija tol, kol nebus sukurptas kitas skandalo objektas, vertas savo darbo dirbti nebenorinčių šios kadencijos politikų.
Netikėtas socialdemokratų manevras pirmiausia yra bandymas priminti: laukia daug svarbių darbų, vienas jų – galingi ir labai jautrūs energetikos projektai.
Po pastarųjų Seimo rinkimų dažnai būdavo sakoma, kad iš tikrųjų
politikai yra nekalti dėl to, kas jiems nutiko. Tiesiog Seimas -
margas it genys, nėra aiškios daugumos. Tai netiesa.
Patyčių vieta Seimas pavirto ne todėl, kad jame nėra jėgos, galinčios
griežtai diktuoti sąlygas kitiems.
Jame stinga politikų profesionalų. Yra buvusių bedarbių, turgaus
pardavėjų, smulkiųjų ar stambių verslininkų, dainininkų, sportininkų, iki šiol nespėjančių sumoti iš kur vėjas pučia, ir kur jis nuneš.
Galbūt jie gerai išmano pagrindinį savo amatą, bet Seime ar Vyriausybėje to nepakanka. Mokymosi procese (ypač pagal labai pagreitintą ir gėbėjimams neadaptuotą programą) tam tikrais momentais chaosas yra neišvengiamas.
Rinkimai visada yra būdas politikams pasitikrinti pasitikėjimą. Ar pirmalaikiai rinkimai iš esmės pakeistų Seimo sudėtį? Garantijų, kad bus geriau nėra.
Tačiau net gavus panašų rezultatą, po jų politikai aiškiai žinotų, jog kito kelio nėra ir būtų priversti elgtis atsakingiau.
Kita vertus, ar dabar pradėjus rengtis rinkimų kampanijai pavyktų įveikti bent svarbiausius darbus?
Jeigu pavyktų, tuo pačiu tai reikštų, jog bendradarbiavimo patencialas neišnaudotas. Galimybių suburti veikiančią valdžios daugumą arba mažumą galbūt dar yra?
Per parasidėjusias konsultacijas dėl pirmalaikių rinkimų Seimo frakcijos turi surasti tikslų atsakymą.
Jo ieškant vertėtų nepamiršti, jog išlikti Seime nėra tautos atstovų tikslas. Tikslas – kurti.
Kūrybos, racionalaus proto dvasia neaplankė šios institucijos per pastaruosius trejus metus. Ją pakeitė destrukcija, chaosas ir nuolatinė kova dėl išlikimo prie valdžios.
Tačiau pirmalaikių rinkimų nebus. Tam šis Seimas neturi nei valios, nei išminties.
Šis "Lietuvos ryto" apžvalgininkės komentaras skaitytas per Lietuvos radiją.