Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įstatyme įtvirtinti naują tvarką Lietuvos darbdaviams įdarbinant asmenis viešiesiems darbams. Be to, darbdaviams siūloma mokėti kompensacijas už įdarbintų asmenų viešiesiems darbams faktiškai išdirbtą laiką.
Teisę dirbti viešuosius darbus turi tiek gaunantys bedarbio pašalpą, tiek jos negaunantys (bedarbiai, nepasirengę darbo rinkai, kiti, gaunantys bedarbio pašalpą, jeigu jie pageidauja dirbti viešuosius darbus).
Bedarbiams, dirbantiems šiuos darbus, mokamas valstybės nustatytas darbo užmokestis (pagal minimalų valandinį atlygį). Jei šis užmokestis viršija bedarbio pašalpos dydį, bedarbio pašalpa nemokama. Bedarbiams, dirbantiems viešuosius darbus ir toliau teikiamos valstybės užimtumo ir socialinės garantijos, jie toliau registruojami darbo biržoje. Viešieji darbai trunka nuo 6 iki 12 mėnesių.
Šio įstatymo projektas labiau orientuotas į mažesnės kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus darbuotojus.
“Tikimės, kad padidinę kompensacijas darbdaviams paskatinsime juos organizuoti dar daugiau viešųjų darbų. Taip pat norime suteikti kuo didesnes galimybes ieškantiems darbo asmenims, ypač vyresnio amžiaus, gyvenantiems kaimuose ir nedideliuose miesteliuose, kur mažai darbo vietų, taip pat socialiai pažeidžiamiems asmenims“, - sako socialinės apsaugos ir ministrė V.Blinkevičiūtė.
Taip pat teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teritorinė darbo birža viešuosius darbus dirbantiems asmenims, važinėjantiems iš gyvenamosios vietos į darbą tolimojo ar vietinio susisiekimo maršruto transportu, kompensuotų kelionės išlaidas į darbo vietą ir atgal.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, kovo mėnesį šalyje iš viso buvo įregistruota beveik 82 tūkst. bedarbių. Aštuoniose apskrityse nedarbo lygis siekia daugiau nei 7 procentus.