Tai nuspręsta įvertinus tokių bandymų galimo poveikio aplinkai ir
žmonių bei gyvūnų sveikatai veiksnius ir atsižvelgus į atitinkamų
institucijų bei visuomenės nuomonę, trečiadienį pranešė Aplinkos
ministerija.
Vokietijos bendrovė „BASF Plant Science GmbH“ pernai spalį pateikė
paraišką leisti mokslo tikslais auginti genetiškai modifikuotus vasarinius
rapsus Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo bandymų laukuose Klaipėdos
rajone.
Nagrinėdama šį prašymą, Aplinkos ministerija svarstė Genetiškai
modifikuotų organizmų valdymo priežiūros komiteto rekomendaciją ir
atsižvelgė į Sveikatos apsaugos bei Žemės ūkio ministerijų išvadas,
nepritariančias, kad būtų išduotas leidimas bandymų laukuose auginti
genetiškai modifikuotus rapsus.
Šis prašymas leisti Lietuvoje mokslo tikslais auginti genetiškai
modifikuotus augalus nėra pirmasis. Pernai buvo atmestas panašus prašymas
Žemdirbystės instituto Vokės filiale auginti genetiškai modifikuotas bulves.
Šią savaitę viešėdama Lietuvoje, Europos Žemės ūkio ir kaimo plėtros
komisarė Marianna Fischer Boel paragina nesibaiminti
genetiškai modifikuotų organizmų, tačiau įspėjo vengti modifikuotų ir
įprastinių augalų susimaišymo.
„Pirmiausiai genetiškai modifikuoti augalai, kurie nekenkia aplinkai
ir sveikatai, po tyrimų atliktų Europos maisto saugos tarnybos, gali būti
auginami Europos Sąjungoje, tačiau manau, kad labai svarbu vengti genetiškai
modifikuotų augalų ir įprastinių bei ekologiškų augalų susimaišymo, todėl
rekomendavau šalims narėms priimti tokius teisės aktus, kurie užkirstų kelią
galimam skirtingų pasėlių susimaišymui“, - antradienį spaudos konferencijoje
Kaune sakė eurokomisarė M.F.Boel.
Skambučių centro „Fonitel“ Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta
reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo tūkstantis
vyresnių nei 18 metų visų šalies apskričių gyventojų, parodė, kad augiau
kaip pusė (58,9 proc.) Lietuvos gyventojų kritiškai vertina genetiškai
modifikuotus organizmus (GMO), o daugiau kaip du trečdaliai (69 proc.) teigė
nevartojantys genetiškai modifikuotų maisto produktų.
Dauguma (63 proc.) apklaustųjų nepritaria, jog Lietuvoje būtų auginami
genetiškai modifikuoti augalai, 57,8 proc. mano, tokius augalus auginti
reikia uždrausti. 17,2 proc. respondentų teigimu, tokius augalus auginti
tikslinga.
Paklausti, kam naudojami genetiškai modifikuoti organizmai, 27,4 proc.
apklaustųjų teigė, jog jie padeda pagaminti daugiau maisto ir kovoti su
badu. 18,9 proc. žmonių manymu, tokie organizmai reikalingi mokslo pažangai.
Kiek mažiau respondentų šių organizmų reikalingumą sieja su pramonės plėtra.
Beveik 2 proc. gyventojų mano, kad svarbiausia paskata naudoti GMO yra pelno
siekis.