Pokalbį apie šv.Velykas žiūrėkite lrytas.lt video rubrikoje.
***
- Visi tarsi žinome, kas yra šventos Velykos - prisikėlė Jėzus. Kaip suprantu, jūsų darbotvarkė šiuo metu perpildyta. Ar tai gerai ar blogai, kad žmonės per Velykas plūsta į bažnyčias?
- Kai pasakėte, kad visi žinome, kas yra Velykos... tai toks kvestionuotinas dalykas. Todėl aš klausiu: ar tai yra tikrai taip?
Man kilo toks keistas palyginimas su viena Vilniaus vieta, kuri yra, buvo ir turbūt bus Vilniaus centre. Jos niekas nepajudina. Ji jau atšventė savo nepajudinamo buvimo šimtą metų. Tai yra Lukiškių kalėjimas.
Visi žinome, kad yra Lukiškių kalėjimas Vilniuje. Tačiau įdomu, kiek iš mūsų žino, kaip ten žmonės gyvena ir kas ten darosi, ar bent kiek pajautę, kas ten vyksta.
- Kaip tai galima palyginti su Velykų šventimu?
- Kodėl man toks palyginimas kyla? Čia panašiai: visi tarsi žino, kad Jėzus prisikėlė, bet kas tai yra, tas Jėzaus prisikėlimas?
Kaip mes nepažįstame tamsos ir jos vengiame, mums atrodo, kad ji slepiasi už tų kalėjimo sienų. Atsimenu, mes su vienu savo kursioku mėgdavome kartais naktį vyno išgerti prie kalėjimo sienos.
Atsisėsdavome darželyje priešais kalėjimo sieną ir gerdavome vyną. Lygiai kaip tos kalėjimo sienos saugo mus nuo tamsos, taip atrodo, kad mes ar mūsų artimieji, kol ten nepapuolame, ta tamsa nesirūpiname, tarsi jos nebūtų. O ji juk pačiame Vilniaus centre.
Taip panašiai mes nesirūpiname, kas yra toji šviesa. Ir tamsos ir šviesos bijome. Man kartais susidaro toks įspūdis.
- Kokios šviesos mes bijome?
- Apie Jėzaus prisikėlimą lyg ir girdėjome, bet visur dabar labai madingi viščiukai, zuikučiai, kiaušiniukai. Anksčiau taip nebūdavo, turbūt iš Vakarų atėjo. Viskas yra gražu ir net visai smagu, bet kas yra toji šviesa, kurią atneša Jėzaus prisikėlimas?
Kodėl taip mažai žinome apie tamsiausią Vilniaus vietą – apie Lukiškes? Taip pat mažai žinome apie šviesiausias Vilniaus vietas - apie Aušros Vartus arba Gailestingumo šventovę, ypač apie Gailestingumo šventovę.
Kai paklausi, žmonės atsako: “Nežinau, kas tai yra, kur tai yra”. Tai yra šventovė, kur kabo unikalus paveikslas, nutapytas pagal apreiškimą šventajai Faustinai. Apreiškimą ji gavo iš Dievo. Paveiksle Jėzus stovi su trykštančia šviesa iš savo širdies, o apačioje parašyta: “Jėzau, pasitikiu Tavimi”.
Šviesa, kuri veda į pasitikėjimą, - tai yra prisikėlimas. Tai yra Velykos.
- Kaip šią žinią pranešti žmonėms?
- Norisi, kad apie tai žmonės žinotų, išgyventų. Bet to negali priversti kažkokiu būdu. Gali tik norėti, melstis ir liudyti Evangeliją. Nes kai pažįsti šviesą, nebaisi ir tamsa. Tada ir į tamsiausią vietą gali žengti su šviesos liudijimu.
Vilnius yra nutviekstas Jėzaus gailestingumo šviesos. Miestas iš tikrųjų yra gailestingumo sostinė. Gailestingosios Madonos paveikslas Aušros Vartuose ir Gailestingumo šventovė yra susitaikymo ir šviesos vietos.
Tad Jėzaus prisikėlimas Vilniuje turėtų turėti savo šventimo specifiką.
Aš džiaugiuosi, kad bent per Velykas žmonės gausiau renkasi į bažnyčią. Žinau, kad kai švęsime Velykmetį, bažnyčia bus perpildyta žmonių. Aš tikrai tuo džiaugiuosi.
- Kodėl per šventę žmonių susirenka daugiau?
- Žmonės laukia šviesos, prie kurios galėtų prisiliesti. Bet taip norėtųsi, kad tos šviesos paragavę, jie neišnyktų metams. Manau, čia yra noras ne kažkokios prievartos, totalitarizmo, kad būtinai užvaldytų juos kažkokia viena krikščioniška idėja, bet kad jų gyvenimai keistųsi, kad jie galiausiai būtų liudytojai, kad tamsa neturi paskutinio žodžio.
Tai yra Velykos.
Norėčiau, kad žmonės suprastų: Velykos yra šviesa, ne tik pasvasario šventė. Švenčiame Kristaus prisikėlimą. Reikia suvokti ir atsiliepti į šviesą, ateinančią kartu su Kristumi.