Su maža, bet išdidžia, liuteroniškai pragmatiška, patriotizmo į uspaskichų ar paksų dalijamą mišrainę nekeičiančia tauta, kurios valią ir įstatymus bandė sudaužyti girta Kremliaus penktoji kolona.
Tauta, ant kurios marias iš anksto parengtos tulžies jau kelinta diena pila oficialioji Maskva ir jos šešetukai. Tokie kaip už 30 „Gazprom“ sidabrinių pasamdytas Vokietijos ekskancleris G.Schroderis.
Nėra ko slėpti: mes, lietuviai, pasišaipome iš estų. Kartais gražiai, o kartais – ir nelabai. Todėl, kad šiek tiek pavydime estams.
Ko? Ne kiekvienas lietuvis iškart ir atsakymą suformuluotų. Gal to estų užsispyrimo, jų nuoseklumo?
Estija visada buvo per gerą sieksnį priekyje. Tuo metu, kai ne tik Lietuvos valdžia, bet net ir žmonės dvilinki giedojo ditirambus okupantui, dauguma estų nesislėpdami reiškė panieką jam.
Estai pirmieji įkūrė Nacionalinio išsivadavimo frontą. Pirmieji paskelbė, kad Estijos įstatymai – viršesni už okupanto.
Tik atkūrusi nepriklausomybę Lietuva aplenkė Estiją. Bet estai pusantrų metų anksčiau įsivedė kroną. Ekonomines reformas estų politikai padarė greit ir iki galo. Mes apie reformas tik plepame.
Ar reikia stebėtis, kad Europos spaudos ir verslo akyse Estija – nuolat lyderė? Šalis, į kurią verta investuoti ir į kurią investuojama.
Po Rusijos penktosios kolonos Taline surengtų pogromų estams galime pavydėti dar ir to, kad Estija jau įrodė esanti valstybė.
Estija turi premjerą A.Ansipą, kuris sugeba priimti sprendimus. Dar svarbiau – Estija turi policiją, galinčią įvykdyti įsakymą. Policiją, profesionaliai tramdančią Kremliaus kurstomus pogromininkus.
Ar galime ką nors panašaus Lietuvoje bent įsivaizduoti?
Policija prieš trejus metus tik bailiai stebėjo, kaip po Vilnių šlaistosi keli tūkstančiai Tapšnotojo suvežtų potencialių pogromininkų.
Kiek vargta su Tarptautine Baltijos akademija? Vilniuje sukurtos išskirtinės sąlygos Maskvos proteguotai M.Dobužinskio mokyklai.
Apskritai, ką ir kalbėti, jei Lietuvos valdžia štai jau treji metai net vieno J.Borisovo niekaip neįstengia deportuoti į Rusiją.
Lietuva, priešingai nei Latvija, net paremti Estijos pirmąją parą po pogromų nesugebėjo. Tik šeštadienį tai pagaliau padarė prezidentas V.Adamkus.
Vietiniai kinkadrebiai – iš jų kaip Rusijos advokatai jau prasižiojo socialliberalai V.Simulikas ir V.Stankevičius – netgi norėtų paprotinti Estiją, kad ši negerai padarė nukeldama Bronzinį kareivį.
Jie aiškina, kad Estijai reikėjo labiau tartis su Rusija. Tuoj gal skiemenuos paskui Maskvos repetitorius, kad buvo išniekintos žuvusių karių kapinės? Ar galima ir ką galima atsakyti į tai?
Pirmiausia tai, kad krikščioniškos kultūros šalyse laidojimo vieta – kapinės, o ne sostinės centras, ir dar su antkapiu, kuriame iškalti nusikalstamo okupacinio režimo simboliai.
Ar jums patinka obeliskas su tokiais pat simboliais Palangos centre?
Ar nebuvo paniekinti lietuvių jausmai, kai sovietiniai kariai per karą buvo palaidoti vos ne Palangos bažnyčios šventoriuje? Patiktų, jei šalia Vyriausybės rūmų dar būtų generolo I.Černiachovskio kapas ir jo skulptūra?
Tokių vietų Lietuvos miestų ir miestelių centruose – dešimtys.
Antra, nuo kada pasaulyje pagarba žuvusiems kariams reiškiama nusitašymu iki žemės graibymo, plėšimais ir vitrinų daužymu? Estijos prezidento T.H.Ilveso žodžiai: „Naktiniai nusikaltimai nesusiję su jokia tauta, nes jų noras buvo tik teplioti, daužyti ir plėšti“.
Jeigu Rusijai tikrai rūpėtų kare žuvusių jos vyrų atminimas, ji pirmiausia pasirūpintų bent kukliai palaidoti šimtus tūkstančių karių, kurie guli kaip krito 1941-ųjų mūšių vietose tarp Smolensko, Tverės ir Maskvos. Arba nors išdalytų ordinus, kurių tonos, kaip rašė V.Suvorovas knygoje apie G.Žukovą, teberūdija neįteiktų Gynybos ministerijos sandėliuose.
Rusų riaušes Taline išprovokavo Maskva. Kritusių karių atminimas Maskvai rūpėjo tik tiek, kiek tai leido patikrinti, ar tvirta Estijos valdžia ir ką šioje šalyje sugeba Rusijos penktoji kolona.
Sakote, vis tiek nėra ko rūpintis Estija, nes Lietuvai tai negresia?
Taigi kad gresia. Maskvos tikslas – skaldyti Baltijos šalių pozicijas. Taip buvo, kai Kremliaus penktoji kolona kėlė triukšmą Rygos gatvėse dėl švietimo reformos. Arba kai Lietuva buvo spaudžiama dėl Kaliningrado tranzito.
Įvykiai Taline parodė: Rusijos penktoji kolona veikia, ji gauna pinigų ir laukia valandos X. Jei Lietuvoje padėtis kuo nors ir skiriasi, palyginti su Estija, tai tik vietinių kinkadrebių skaičiumi.