Vaikų stovyklose vietų neliko

Kuo užimti vaiką, kad jis nuo ryto iki vakaro nesėdėtų prie kompiuterio ar nesimaltų po asfaltą, – bene didžiausias tėvų galvos skausmas vasarą. Ne veltui pastaraisiais metais populiarėja vaikų vasaros stovyklos. Tačiau rasti tinkamą stovyklą taip pat nelengva. Tuo įsitikino ir trijų vaikų motina, vilnietė 34 metų Matilda Bučinskaitė.

„Ketverius metus naršiau visas stovyklas. Pastebėjau, kad dauguma jų eina lengviausiu keliu. Stovyklos pavadintos intriguojančiais pavadinimais, o jose vyrauja pionieriška dvasia, dauguma renginių – pritempti. Nenuostabu, kad vaikai per juos žiovauja. Prieš stovyklą vadovas dažnai neturi ką papasakoti – 10 dienų programa telpa į kelis sakinius. Pavyzdžiui, pirmą dieną vaikai bus skirstomi į būrius ir dalyvaus stovyklos vėliavos pakėlimo ceremonijoje. Bet tai truks vos keliasdešimt minučių. O kas toliau – misių rinkimai?“ – samprotavo L.T. pašnekovė.

Jos sūnus jau ketverius metus iš eilės vyksta į „Atgajos“ stovyklą. Moteris džiaugiasi, kad vaikai čia nuo ryto iki vakaro užimti kokybiška kūrybine veikla.

Šiemet į „Atgajos“ stovyklą kelialapiai buvo išgraibstyti dar kovo mėnesį. Nėra laisvų vietų ir populiarioje „Balsių“ stovykloje, įsikūrusioje Žemaitijoje, netoli Kuršėnų. Į ją vaikus labiausiai traukia galimybė išmokti jodinėti, o tėvams tinka kaina – 10 dienų poilsis čia kainuoja 370–440 Lt. Tiesa, ir ten pasitaiko visko. „Vaikas sakė, kad geriau kieme būtų lakstęs. Kiek supratau, buvo prastas vadovas. Prisigerdavo vakarais ir ateidavo „lopšinių“ dainuoti. Parsivežiau sulysusį, alkaną ir sergantį“, – internetinėje pokalbių svetainėje guodėsi viena mama.

Prieštaringų atsiliepimų galima išgirsti ir apie kitas stovyklas. Pavyzdžiui, visada perpildytos pajūrio stovyklos „Pasaka“, „Raganė“, „Žilvitis“ vieniems vaikams patinka, o kitiems buvimą apkartina lauke esantys tualetai, gyvenimas kambaryje po dešimt asmenų, besikabinėjantys paaugliai. Jei dar ir oras pasitaiko prastas – visai blogai.

„Pastebėjome, kad populiarėja darbo ir poilsio stovyklos, kuriose vaikams nuo 14 metų sudaroma galimybė užsidirbti. Taip pat paklausios dienos stovyklos. Tik dažniausiai jos vyksta mokykloje, kurių sienos vaikams per mokslo metus būna įgrisusios. Jeigu vaikai nesėdi mokykloje, o vyksta į išvykas, jie būna patenkinti“, – įsitikinęs Švietimo ir mokslo ministerijos specialistas Rytis Rimgaila. Beje, į kai kurias dienines stovyklas, pavyzdžiui, į sportinės pakraipos stovyklėlę Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, kelialapiai jau išgraibstyti.

Lietuvos jaunimo turizmo centro specialistė Aurelija Augūnienė pastebi, kad populiarėja teminės stovyklos, kuriose vaikai ne tik ilsisi, bet ir įgyja naujų žinių: kūrybinės, literatūrinės, mokslinės. „Mėgsta vaikai ir turistines stovyklas. Norinčiųjų ieškoti nereikia. Kad tik vadovų būtų“, – teigia pašnekovė.

Stovyklas organizuoja ir įvairios religinės bendruomenės – ateitininkai, krišnaistai, pagonys. Gerbėjų ratą turi ir skautai. Juolab kad šių stovyklų kaina – vos apie 200 Lt. Stovyklų mažėja

Praėjusiais metais 37 stovyklose galėjo ilsėtis beveik 90 tūkst. vaikų, 55 tūkst. iš jų – socialiai remtinų. Tačiau, tyrimų duomenimis, vasarą pabūti stovykloje norėjo net 200 tūkst. vaikų.

Beje, iki šiol valstybė pinigų stovykloms skirdavo tik už socialiai remtinus vaikus, todėl jie ir sudarė didesnę dalį stovyklautojų. Nuo šių metų tvarka keičiasi – valstybė finansuos kiekvieno vaiko buvimą stovykloje. Vadinasi, tie, kas suskubs užsirašyti pirmieji, ir pateks į stovyklą. Tačiau šiemet bus keliomis stovyklomis mažiau. Mat puikiose vietose įsikūrusios vaikų bazės privatizuojamos.

Bene blogiausia padėtis – Vilniaus rajone. Vasarą čia veiks vos viena stacionari automobilininkų stovykla prie Vievio. Kiek tolėliau, Trakų rajone, patalpas stovyklai nuomojasi „Atgaja“, prieš porą metų netekusi bazės Grigiškėse. Privatizuota buvo ir didžiulė „Gulbinų“ stovykla netoli Riešės. Iš keturių stovyklų Kačerginėje prie Kauno taip pat gali likti tik viena.

„Jei nepavyks rasti kompromiso, per trejus metus būsime netekę abiejų savo bazių, – L.T. teigė šios stovyklos vadovė Aušra Lasauskaitė. – Tuo metu, kai apleistų pastatų niekam nereikėjo, mes juos atgaivinome, atnaujinome, o dabar – prarandame. Taip įvyko Grigiškėse, dabar panaši situacija ir pajūryje. Įdomiausia, kad susitarti nepavyksta ne su privačia, o su valstybine įstaiga, nors šį rudenį buvome patikinti, kad galėsime čia dirbti. Pažadėjo, bet netesėjo. Visokių kalbų prisiklausėme.“

Anot A.Lasauskaitės, rasti kitą tinkamą vietą – nelengva. „Esame dėkingi, kad, netekus Grigiškių, mus įsileido viena privati įmonė į savo poilsiavietę, tačiau visą vasarą jos užimti negalime. Daugeliui įmonių nuomoti patalpas vaikams nenaudinga. Mat savaitgaliais iš kitokių klientų jos užsidirba daugiau. Eiti į labai modernias patalpas bijome. Vaikai gali sienas aptaškyti, dar kokių nors aibių prikrėsti. Orai Lietuvoje permainingi – visą vasarą gyventi palapinėse taip pat negalime“, – apgailestavo pašnekovė.

Stacionarios stovyklos

Vidutinė jų kaina 300–600 Lt. Brangiausiai kainuoja kelialapiai prie jūros arba į stovyklas, kurios programose nurodo papildomų užsiėmimų: anglų kalbos, vairavimo, savigynos bei kitų sporto rūšių. Kaina priklauso ir nuo gyvenimo sąlygų.

Jų kaina svyruoja nuo keliasdešimties iki kelių šimtų litų. Bene brangiausios – užsienio kalbų stovyklos, tačiau kai kurie tėvai tikina, kad jų lūkesčių jos nepateisina.

Jos ne tik pigiausios, bet ir vaikų mėgstamiausios. Tačiau jų sėkmė labai priklauso nuo oro.

Teminės stovyklos

Jų galima rasti ir labai brangių, ir pigių. Tačiau tėvai turi gerai žinoti vaiko polinkius. Piešti nemėgstanti atžala, pakliuvusi į kūrybinę stovyklą, nesijaus gerai.

Užsienio stovyklos

Dauguma jų kainuoja per 1000 Lt, tačiau šiemet tokias keliones tėvai gali įsigyti išsimokėtinai.