Trečiadienį Seime teletiltu vyko iškilmingas minėjimas su Lenkijos parlamentu „Bendra praeitis, bendra ateitis: nuo pirmosios Konstitucijos Europoje iki bendros ateities Europoje“.
1791 metais priimta Lietuvos ir Lenkijos valstybės Konstitucija nustatė pagrindinius valstybės valdymo principus ir buvo pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje. Iki tol pasaulyje buvo tik vienas tokio pobūdžio rašytinis dokumentas - 1787 metais priimta JAV Konstitucija.
Kaimyninėje Lenkijoje Abiejų Tautų Respublikos konstitucijos diena yra viena didžiausių valstybinių švenčių.
Lietuvoje siūloma 1791-ųjų gegužės 3-osios konstitucijos dieną įtraukti į atmintinų dienų sąrašą.
Lrytas.lt skaitytojams - Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba, pasakyta 2007 metų gegužės 3 dieną Vilniuje, konferencijoje, skirtoje 1791 metų Gegužės 3-iosios Konstitucijai paminėti.
Gerbiamieji Lietuvos ir Lenkijos seimų nariai,
Malonūs konferencijos svečiai, ponios ir ponai!
Prieš šešerius metus Lietuvos ir Lenkijos seimų asamblėja nutarė bendrai minėti 1791 metų gegužės 3 dienos Konstituciją kaip abiem tautoms svarbų valstybės ir teisės paveldą. Tais metais Lietuvos Prezidentūroje buvo pristatytas pirmasis atskira knyga išleistas Konstitucijos vertimas į modernią lietuvių kalbą. Tuo buvo atverstas dar vienas naujo požiūrio į šį dokumentą puslapis.
Kaip to požiūrio tąsą vertinu faktą, kad Lietuvos Seimas svarsto siūlymą atmintinų dienų sąrašą papildyti Gegužės 3-iosios Konstitucijos minėjimu. Juk šiandien ji primena visam pasauliui, o pirmiausiai – mums patiems – būtent lietuvių indėlį į Europos pažangios minties raidą. Naujai perskaityta Konstitucija padeda dviem tautoms ir valstybėms dar labiau nutolti nuo inertiškų istorijos suvokimo stereotipų. Padeda geriau suprasti vieniems kitus, atrasti bendras praeities, dabarties ir ateities vertybes.
O bendroje mūsų praeityje tokių vertybių būta nemažai. Juk ir lietuviams, ir lenkams ši Konstitucija pirmiausiai svarbi kaip liudijimas, jog mūsų valstybės 18-ojo amžiaus pabaigos visuomenė pradėjo suvokti save kaip piliečių tautą, kaip modernią bendriją.
Konstitucija buvo pagrįsta permainų idėjomis ir liudijo mūsų protėvių norą įtvirtinti stiprius visuotinius politinės bendrijos principus. Gegužės 3-iosios Konstitucija ir vėliau pasirašytas Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimas buvo itin svarbūs lietuvių ir lenkų santykių istorijai. O kartu – ir visos Europos raidai. Ne veltui vėliau istorikai šią Konstituciją pavadino lenkiškąja Žmogaus teisių deklaracija. Šiomis vertybėmis vėliau rėmėsi mūsų valstybės, siekiančios išsivaduoti iš carinės Rusijos priespaudos. Jomis rėmėsi abi tautos, kur kiekviena naujai subrendusi karta savo laisvės ir tiesos ilgesį išreikšdavo nauju sukilimu.
Taigi Gegužės 3-iosios Konstitucija turi didžiulę tautinę ir tarptautinę reikšmę. Neatsitiktinai Berlyne minint Romos sutarčių 50-ąsias metines, Gegužės 3-iosios Konstitucija minėta kaip vienas pirmųjų Europos Sąjungos idėjos šaltinių. Nenuvertinkime to. Ypač tokiais momentais, kai į mūsų valstybes kartais žiūrima kaip į silpnų demokratijos tradicijų Europos dalį. Gegužės 3-iosios Konstitucija primena, kad teisinės valstybės ir tautų sandraugos idėjos šiame regione buvo išsakytos anksčiausiai.
Tad, prisimindami mūsų protėvių darbus, skleiskime ir puoselėkime demokratijos idėjas bei ginkime jau ir tada didžiausia vertybe buvusias pilietines laisves. Saugokime šią vertybę, gerbdami savo praeitį. O kartu prisiminkime, kad ištikimybė pirmosios rašytinės Europos Konstitucijos idėjoms šiandien reiškia bendrą atsakomybę už vieningos ir stiprios Europos ateitį.
Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
Seimo Pirmininko Viktoro Muntiano kalba iškilmingame posėdyje, skirtame 1791 m. gegužės 3-osios Konstitucijos priėmimo ir narystės Europos Sąjungoje trečiosioms metinėms paminėti.
"Jūsų Ekscelencijos Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos prezidentai, Aukštieji svečiai,
Kolegos Lietuvoje, Lenkijos Seimo nariai ir senatoriai,
Gegužės pradžia Lietuvoje ir Lenkijoje - tai ne tik gamtos žalumos džiaugsmas, bet ir dvi datos, susijusios su mūsų tautoms labai reikšmingais epochinės reikšmės įvykiais:
2004 metų gegužės 1 dieną mūsų šalys tapo Europos Sąjungos narėmis, o tolimų 1791 metų gegužės 3 dieną buvo priimtas Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdymo įstatymas, tų pačių metų spalio 20 dieną dar papildytas Abiejų Tautų Tarpusavio Įžadu.
Visą šį dokumentą mes vadiname 1791 metų gegužės 3 dienos konstitucija.
Šiandien mes pagerbiame jos svarbą ir reikšmę ne tik tuometinei Abiejų Tautų Respublikai, bet ir pasaulio civilizacijos raidai. O nubrėžę daugiau kaip 200 metų istorijos lanką - ir šių dienų Europos gyvenimui.
Gegužės 3 dienos Konstitucija laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine konstitucija. Ją priėmė vadinamasis Ketverių metų arba Reformų Seimas, pagarsėjęs ne tik Konstitucija,
bet kartu paklojęs pamatus gimti Lietuvos ir Lenkijos pilietinėms visuomenėms.
Deja, ir Konstitucija, ir Abiejų Tautų Respublika netrukus buvo panaikinta. Ir Lietuva, ir Lenkija atsidūrė galingesnių valstybių gniaužtuose, faktiškai jos buvo ištrintos iš pasaulio žemėlapio. Tik XX amžiuje abi valstybės tapo nepriklausomos, o šiuo metu yra galingiausių pasaulio karinių ir ekonominių struktūrų narėmis. Lietuvos ir Lenkijos santykiai tapo puikiu europietiško sugyvenimo pavyzdžiu.
Svarbiausias mūsų šalių santykių normalizavimo žingsnis buvo 1994 metų Lietuvos ir Lenkijos draugystės ir bendradarbiavimo sutartis. Jos preambulėje buvo pabrėžta, kad skirtingai vertinamų gerų ir blogų mūsų valstybių istorijos puslapių suvokimas turi pasitarnauti tarpusavio supratimo įtvirtinimui besivienijančioje Europoje. Šiandien abi mūsų tautos jau yra susivienijusioje Europoje.
Kaip tik todėl tapo įmanomas naujas mūsų žvilgsnis ir į Gegužės 3-iosios Konstituciją.
Dalis Lietuvos visuomenės ligi šiol ją vertino nevienareikšmiškai, įtardama, kad joje buvo panaikinti paskutiniai Lietuvos valstybingumo požymiai. Tačiau išsamesnė Konstitucijos analizė, o svarbiausia, neatimamas konstitucijos priedas - Spalio 20 dienos Įžadas teikia galimybę ir jos lietuviško aspekto reabilitavimui.
Kuo reikšminga Gegužės 3-iosios Konstitucija? Pirmiausia, abi tautos tuomet patvirtino demokratinės visuomenės ir pilietinių laisvių pamatą. Kartu su Spalio 20 dienos Įžadu ši konstitucija, tariant paskutiniojo Lenkijos karaliaus ir Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Stanislovo Augusto žodžiais, tapo
"gero piliečio svajonės" įsikūnijimu. Su Konstitucijos vėliava lietuviai ir lenkai ne kartą ėjo ginti valstybę karų ir sukilimų frontuose. Konstituciją galime laikyti šiuolaikinio parlamentarizmo skelbėja, dabartinės savivaldos pranašu, apskritai, nepaprastai vertingu indėliu į Vakarų Europos politinę kultūrą.
Galima teigti, kad Gegužės Trečioji mums suteikė jėgų iškęsti visas okupacijas bei XX amžiaus Rytų vėjų audras. Mūsų tautų vaidmuo yra pakankamai įspūdingas ir visos Europos istoriniame kontekste. Vien jau Gegužės 3-iosios Konstitucija, taip pat XIX amžiaus sukilimai už Lietuvos ir Lenkijos laisvę - tai Europos istorijos brangakmeniai, kurių savininkais yra lietuvių ir lenkų tautos.
Vakar Lietuva ir Lenkija šventė įstojimo į Europos Sąjungą trejų metų sukaktį. Jau po mūsų įstojimo Europos Sąjungą papildė dar dvi šalys, ne viena šalis siekia šios narystės. Todėl galima konstatuoti, kad Europos Sąjungos patrauklumas nemažėja. Bendrijos tikslas - tapti dinamiškiausia globaline jėga, pripažinkime, yra tūkstantmetės Europos idealas.
Visai neseniai Berlyno deklaracijos pasirašymo proga kalbėjęs Europos Parlamento pirmininkas Hans-Gert Pöttering pareiškė, kad 1791 m. gegužės 3 d. Lietuvos ir Lenkijos konstitucija buvo pirmasis besivienijančios Europos pavyzdys. Lietuvių ir lenkų tautos gali didžiuotis tokiu įvertinimu. Ši istorinė patirtis mums suteikia jėgų ir tolesniame Europos pažangos kelyje.
Gerbiamosios ponios, gerbiamieji ponai,
Sveikinu Vilnių ir Varšuvą, Lietuvą ir Lenkiją Gegužės 3-iosios proga, linkiu lietuviams ir lenkams europietiškos vienybės, o šiandien ir puikios šventinės nuotaikos."