Vienuolika metų jaunesnis Radži, dėl kurio ir užvirė ši košė, tik rankomis mosavo: „Teismai? Ne, kam čia kreiptis - tegul Agnė kreipiasi, čia jos bėda“.
Mįslę apie galimus dviejų panašaus charakterio, pripažinimo išalkusių dainininkų santykius iki šiol narplioja tuntas gerbėjų ir žurnalistų. Prisižiūrėję jų vaidybos specialiai balandžio 1-ajai sukurtoje LNK laidoje „Dainius“ ir beveik patikėję melodramatiška meile, MES tempiame už liežuvio Radži. Tegul iš-kloja savo nuomonę apie Melagių dienos pokštus ir savo naują gyvenimą!
Juokinga suvaidinta meilė
Tie, kurie žegnojasi, kad jiems nė trupučio nepatiko stebėti išdirbinėjantį ir nuolat į juokingas diskusijas ar nesusi-pratimus įsiveliantį Radži, net realybės šou ekrane neslepiantį panevėžietiško akcento, tikriausiai meluoja. MES patyrėme - asmeninį gyvenimą kaip reikiant slepiantis vaikinas vis dar patenka į ne-prastos komedijos vertas situacijas.
Užklupome jį, kartu su krūva triukšmingų „Kelio į žvaigždes II“ kolegų važiuojantį į koncertą Alytuje. Po trumpo pokalbio jis staiga subruzdo: „Būkit malonūs, paskambinkit vėliau. Mus paliko! Kas? Vairuotojas - kaip trenktas, išvažiavo... Mes čia šnekėjom, šnekėjom, ir mus paliko...“
Po pusvalandžio Radži ir vėl autobuse (atleisk, MES nenorėjome). Jis įnirtingai tvirtina, kad jo ir Agnės romanas - visiška nesąmonė.
„Tą balandžio 1-osios pokštą ne mes sugalvojom, o laidos kūrėjai. Suvaidinti meilę nebuvo sunku, nes tai netikra. Mums parašė scenarijų, prieš tai truputį su Agne aptarėm, ką kalbėsim, nes taip reikia pagal programą.
Nieko aš ten per daug nepasakojau - neatsimenu. Buvo sunku iš-tverti nesijuokus, bet ištvėriau šiaip ne taip“, - kančias netikro Romeo kailyje prisimena Radži.
Pokštas, sukėlęs tikrą audrą gerbėjų širdyse, jaunajam dainininkui bėdų kol kas nepridarė - žmonės nelenda prie jo su patarimais, kad vilioti svetimų žmonų negalima. O tiems, kurie jų vaidyba patikėjo, tėkšteli griežtą atsakymą: „Tai buvo pokštas! Jei kas nors nesupranta, yra specialios įstaigos, ligoninės, tegul važiuoja ir gydosi! Kiekvienam neišaiškinsi“. Supratote?
Po koncerto - vokeliai
MES žinome, kad, įtikėjus muilo operų realybe, patikėti Agnės ir Radži pokšto netikrumu jums gali būti sunku. Todėl rengiame dainingajam vaikinui kryžminę apklausą.
MES: Kad būtų aiškiau, išrėžk tiesą visai Lietuvai, kokie tavo santykiai su Agne.
Radži: Kolegiški. Mes kolegos.
MES: Sako, kad Agnės vyrui, žiūrint į jūsų bendravimą, niežėjo kumščiai.
Radži: Nežinau, nebuvau su juo susitikęs. Kad gal viskas normaliai...
MES: Tai gal jau ir merginą turi?
Radži: Merginos neturiu - tiek kartų jau sakyta, kalbėta, nusibodo! Net bloga darosi. Kokia man patiktų? Nesusivėlusi, tvarkinga, turinti tvirtą nuomonę.
MES: O kaip reikalai su gerbėjomis? Pavargsti nuo jų?
Radži: Kartais pavargstu. Bet ne visada. Jos labai prie manęs nelenda, telefono neprašo, nes gal nedrįsta. Ar įsimylėčiau gerbėją? Gal ir galėčiau.
Nuo gerbėjų gaunu ir gėlių, ir žaislų, ir pinigų. Vakar šampano butelį gavau. Pinigus dažniausiai dovanoja pagyvenę žmonės. Vokeliuose. Prieina, paduoda, ir viskas - nieko nesako. Daugiausia esu gavęs 100 Lt.
Persižegnoja - ir sekasi
MES: Galbūt netrukus išleisi pirmąjį savo albumą?
Radži: Taip - mano albumas išėjo šį pirmadienį. Niekam iš anksto nesakiau, labiau mėgstu pirma padaryti, o paskui pasigirti. Jame yra 15 dainų - daugiau greitesnių, linksmesnių. Pavadinimas paprastas - „Ką daryt“. Yra perdainuotų gerai žinomų linksmų dainų.
Mano paties dainų nėra. Oi, tikrai nekursiu ir ateityje to daryti nesiruošiu! Todėl, kad neišeitų.
MES: O kas viršelyje? Kokį pasirinkai įvaizdį?
Viršelyje - aš. Ai, geras tas mano įvaizdis, labai.
MES: Kur slypi tavo sėkmė?
Radži: Turiu tokį prietarą - prieš koncertą persižegnoju ir einu. Tada sekasi. Būdavo, kad ir užmiršdavau, bet tik retkarčiais. Kai nepersižegnoju, irgi sekasi.
MES: Ar jauti „Kelio į žvaigždes III“ grėsmę?
Radži: Nė kiek, nes tokią muziką, tokias dainas atlieku aš vienintelis. Konkurencijos tikrai nebijau. Jokios sėkmės formulės irgi neturiu - tiems, kurie eis į realybės šou, galiu patarti būti tokiems, kokie yra. Va ir visa formulė.
MES: Ar vis dar nešioji pyktį užantyje epigramų rašytojui Benediktui Medvedevui, išleidusiam apie tave nelegalią knygą?
Radži: Jis buvo atvažiavęs į vaikų namus pas direktorę, ji išvarė jį. Tada atvažiavo pas mane, aš nieko nežinojau ir įsileidau į namus. Kalbėjo, kalbėjo, nesąmonių klausinėjo. Tik prieš koncertą pamačiau, kad prekiauja tomis knygomis. Apie mane ten nieko beveik nebuvo - tik eilėraščių kažkokių nesąmoningų prirašė su fraze „Ką daryt“.
Tada policija jį išvarė, nes kultūros namuose tomis knygomis nelegaliai prekiavo. Dabar tuos reikalus tvarko LATGA-A - yra baudos, kitą kartą žinos, kad negalima tokių dalykų daryti be mano ir LNK sutikimo“.
„Tau gert!“
Vis dėlto Radži nepyktų, jei kas nors, suderinęs su juo, imtųsi rašyti jo biografiją. O kol norinčių nėra, vaikinas tiesiog mėgaujasi užgriuvusia šlove. Kai kas šnibždasi, kad žvaigždžių gyvenimo spindesys jam truputį apsuko galvą - net į Raudonojo kilimo apdovanojimus, kuriuose buvo paskelbtas Metų realybės šou dalyviu, neatvyko, o paskui tradicinę, bet ne itin įtikinamą priežastį - pernelyg įtemptą koncertų tvarkaraštį - nurodė.
Ką gi - kad Radži truputį aikštingas ir žodžių perdėto mandagumo cukrumi netepa, anokia paslaptis.
Užtat jis vis dar toks pat tiesus ir paprastas, nesukantis galvos dėl gandų ir pasiryžęs realybės šou džiaugsmus ir vargus išgyventi dar kartą - tegul tik pakviečia.
MES, klausydamiesi telefono ragelyje Radži balso, netyčia nugirdome ir intriguojančią frazę: „Tau gert!“ - „Aha“, - atsiliepė vaikinas. Matyt, autobuse į Alytų buvo visai linksma. Bet nepulkite raukyti nosies - gali būti, kad tai tik dar vienas Radži pokštas.