„Skrydį buvau iš anksto suplanavęs, - sakė pasieniečių generolas Saulius Stripeika, šias pareigas gavęs G.Furmanavičiaus dėka. - Vieno susitikimo metu prie manęs buvo priėjęs buvęs ministras ir pasidomėjo, kaip sekasi įgyvendinti projektus.
Kadangi užsiminiau, kad esame įsigiję sraigtasparnių, G.Furmanavičius paklausė, ar galėtų juos apžiūrėti. Todėl iš vakaro jam paskambinau ir pasiūliau paskraidyti“. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovas nesijaučia padaręs ką nors bloga. „Man atrodo, kad nenusikaltau“, - bylojo S.Stripeika.
Paklaustas, kaip nutiko, kad žurnalistai juos užfiksavo slapta skraidančius Vilniaus apylinkėse, S.Stripeika dėstė neatmetąs, kad jam gali būti kerštaujama. „Prieš kiek laiko LRT patalpose aptikome kontrabandinių cigarečių sandėlį, todėl galbūt jie bando mums pakenkti. Tikrai nieko bloga nepadariau, jeigu mano darbe yra klaidų, tegul jas nurodo“, - aiškinosi VSAT vadovas.
Liberalcentristas Arminas Lydeka, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, žinomas protokolo reikalavimų specialistas, knygos „Protokolo pagrindai“ autorius, skaito paskaitas apie elgesio kultūrą ir etiketą, „Seimo statutas draudžia iš viso skaityti paskaitas ir darbo, ir ne darbo metu, jokia kita veikla nederinama, tačiau Seimo statutas įpareigoja kiekvieną Seimo narį bendrauti su žmonėmis, su rinkėjais ir atsakinėti į jų klausimus“, - statuto subtilybes išmano A.Lydeka, tačiau tai netrukdo posėdžių metu tarnybiniu automobiliu lakioti po Lietuvą ir „bendrauti“ su žmonėmis.
„Negali Seimo narys nedalyvauti posėdžiuose. Gali būti liga, komandiruotė ar kažkas panašaus. Jeigu pasitaiko tokių atvejų, kad Seimo narys užsiima kitu darbu ir, neduok Dieve, dar gauna atlyginimą, tada tai visiškai prasilenkia su Seimo statutu, su Konstitucija, su Seimo nario pareigomis“, - kolegai pasakojo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narys Algirdas Monkevičius.
A.Lydekai pasisekė, bent atlygio, regis, jis negavo.
Liberalcentristė Rūta Vainienė, buvusio sostinės mero Artūro Zuoko patarėja ekonomikos ir investicijų klausimais, dabartinė miesto tarybos narė, tapo UAB „Vilniaus vandenys“ ekonomikos direktore.
Naujai sukurtam ekonomikos direktoriaus etatui nebuvo paskelbtas konkursas, o įsakymą priimti R.Vainienę pasirašė Arūnas Makauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius, anksčiau taip pat dirbęs A.Zuoko patarėju. R.Vainienė tvirtina, kad tokiose bendrovėse neprivalomas konkursas eiti pareigas.
Gal ir taip, tačiau uoli laisvosios rinkos, konkurencijos šalininkė galėjo ne teoriniais išvedžiojimais, o konkrečiais darbais įrodyti, kaip elgtis propaguojamos rinkos sąlygomis. Net ir tada, jei iš tiesų esi pats geriausias, tinkamiausias.
Televizijos laidos vedėjo ir politinio veikėjo, konservatoriaus, Gedimino Jauniaus visuomeninę veiklą einant Plungės rajono vicemero pareigas nuo pirmųjų žingsnių lydi nemalonumai. Savivaldybės tarybos posėdyje paskelbtas pareiškimas, kad etikos ir procedūrų komisija įvertintų G.Jauniaus veiklą, aprašytą „Ekstros“ žurnalo publikacijoje „TV gelbėtojo surinkti pinigai - lyg miražas“.
G.Jauniaus elgesio moralumu susirūpinta po to, kai jam pagal vicemero pareigas buvo patikėta rajono įvaizdžio ir reprezentacijos sritis. „Kokio Plungės įvaizdžio galima tikėtis, jei jis pats šalyje turi nekokį įvaizdį?“ - klausia kolegos.
„Pastarieji metai mums visiems skaudžiai patvirtina šią tiesą - bendrų tikslų, socialinės partnerystės, tikėjimo valstybe ir pasitikėjimo bendrapiliečiais stoka, pilietinis ir politinis susvetimėjimas privedė Lietuvą prie valstybės tapatybės krizės“, - šią prezidento metinio pranešimo frazę dar ilgai narstys įvairūs krizių žinovai ar tapatumo ekspertai. Minėti pavyzdžiai lyg ir patvirtintų V.Adamkaus žodžius.
„Džiugu matyti, kad mokame atrasti ne tik problemines savo gyvenimo puses, bet ir viltingus faktus ir iškilias, kūrybingas asmenybes. Būtina padėkoti ir pasidžiaugti šių žmonių noru ir gebėjimu dirbti ir, svarbiausia, kurti.
Esame pajėgūs ne tik iš pasaulio gauti, bet ir jam duoti. Kad yra ir bus Lietuvos mokslas ir Lietuvos menas, Lietuvos ekonomika ir Lietuvos sportas. Kad esama daugybės pozityvių ženklų, pagal kuriuos šių dienų Lietuvą atpažįsta pasaulis ir atpažins būsimosios kartos. Būtent jie yra tikroji Lietuva, tikroji Lietuvos tapatybė“, - tai irgi V.Adamkaus žodžiai, pasakyti šių metų vasarį, teikiant „LT tapatybės“ apdovanojimus.
Kuri tapatybė tikresnė?