Vilnius R.Pakso glėbyje?

- Vienoje jūsų partijos rinkimų agitacijos nuotraukoje esate vaizduojami kaip orkestras, kuriam diriguoja Rolandas Paksas. Jums šiame orkestre net pirmojo smuiko nedavė, todėl daugeliui kyla visai natūralus klausimas: kas valdys sostinę - jūs ar R.Paksas? - „Ekstra“ paklausė J.Imbraso.

- Natūralu, kad partijos pirmininkas vedė bendražygius į rinkimus, kuriuose pasiekėme labai neblogų rezultatų. Tačiau tai nereiškia, kad R.Paksas diriguos Imbrasui, kad aš būsiu tik šešėlis.

Tai yra nesąmonė, taip gerokai suprimityvinami visi reikalai. Aš savivaldoje esu jau dešimt metų, R.Paksas - gerokai mažiau, todėl mano patirtis gerokai didesnė. Žinoma, esant reikalui, derinsiu savo veiksmus su partijos vadovybe, kad būtų geriau vykdomos mūsų programinės nuostatos.

Tačiau tos kalbos, kad būsiu tik R.Pakso šešėlis, manau, yra net nekorektiškos.

- Oranžinių dviračių idėjos tikrai neturiu. Ir vaikiškų žaidimų nesirengiu žaisti. Dirbsime kaip valdžia, kurią išrinko žmonės, miesto labui. Šiandien mes tik blizginame centrą, rodome visiems nuotraukas, skaidres. Nereikia vaikiškai aiškinti apie visokias vizijas.

Jau ne pirmą kartą sakau: pažiūrėkime į Liublianą, Slovėnijos sostinę. Jie eurą įsivedė todėl, kad miestas plėtojamas tolygiai, tvarkomas ne tik centras, bet ir pakraščiai, keliama žmonių gerovė. Žinoma, gerai, kad Vilniaus centras tvarkomas, gerai, kad pastatėme sporto areną, bet apie ką žmonės kalba? Apie tai, kad gatvės neapšviestos, neasfaltuotos, namai apleisti, pilna komunalinių bėdų, daugiabučių namų kiemai baisūs, kartais net sunku suprasti, kaip ten gyvenama, kokiais būdais automobiliai statomi.

Reikia kiek įmanoma kelti žmonių gyvenimo kokybę, o ne kalbėti apie kažkokias vizijas, oranžinius dviračius, dar ką nors. Aš visai nesirengiu to daryti. Mano pirmtakas pripaišė baltų linijų po visą miestą, bet tais dviračių takais paprasčiausiai pavojinga važinėti. Juk reikia viską daryti rimtai, tvarkingai, kad paskui nereikėtų penkis kartus perdarinėti.

- Girdėjau šias kalbas, bet tos prognozės juk nepasitvirtino. Išvardykite, kokioms grupėms mes atstovausime? Aš tokių nežinau, su jokiu verslu nesu susijęs, daugeliui dabartinio verslo vadovų net rankos nesu spaudęs. Man visi verslininkai turės būti lygūs - stambūs ar maži, nesvarbu. Kitaip būti negali.

- Kaip manęs paklausė, taip ir atsakiau. Klausimas skambėjo: „Ar jūs šluosite?“ Atsakiau, kad jau atsinešiau į kabinetą šluotą. Į tą provokaciją atsakiau juokais, o vėliau rimtai paaiškinau. 1995 metų, kai buvo didelė konfrontacija tarp LDDP ir konservatorių, kai masiškai buvo keičiami savivaldybės įmonių vadovai, seniūnai, situacija neturėtų kartotis, nes tai buvo labai neprotingi sprendimai. Pirmiausia reikia vertinti specialistus, o ne partinę jų priklausomybę. Pasaulyje tokia nuostata galioja seniai, manau, kad šia pirmųjų nepriklausomybės metų liga persirgome ir mes.

Galų gale miestuose nėra vykdoma didžioji politika, čia specialistai turi tvarkytis su ūkinėmis problemomis.

Pavyzdžiui, Vilniuje skubiai turime sukurti planą, kaip greitai ir efektyviai sumažinti transporto kamščius, bet kol kas tokio plano nėra. Statome aplinkkelius, vieną kitą viaduką, bet kompleksinio požiūrio nėra. Buvusi taryba patvirtino šviesoforų pertvarkymo planą, kuris kainuos per 100 mln. litų, bet nė lito neskirta lygiagrečiam sankryžų sutvarkymui. Specialistai sako, kad šviesoforų sistemos sutvarkymas gatvių pralaidumą didina vos 5 proc., jei nedidinamas juostų skaičius sankryžose. Taigi sukišime milijonus, o naudos beveik neturėsime. Ar tai logiška?

- Kol kas, kad ir ko klausčiau, man negali pasakyti, kad tai geras sumanymas. Man tik buvęs meras aiškino, kad šis projektas yra puikus. Kviesiu specialistus ir bandysiu išgirsti jų argumentus. Ir apie tą Guggenheimą, ir apie Joną Meką. Šį žmogų bent žinome kaip modernaus kino meno atstovą. Nesakau, kad A.Zuokas ką nors bloga sugalvojo, bet kad būčiau visiškai ramus, tai tokius daug kainuojančius sprendimus reikės priimti didesniame rate. Noriu būti visiškai tikras, kad tai naudingi, perspektyvūs projektai.

- Neįmanoma žinoti visų miesto problemų. Mano sritis - energetika, infrastruktūra, tačiau dabar nori nenori teks domėtis ir šiais reikalais. Jau paprašiau, kad būtų surasti autoritetingi žmonės, į kurių nuomonę ir įsiklausysiu. Noriu tik pasakyti, kad nieko nenoriu stabdyti, bet turiu įsitikinti, kad tai naudinga miestui.

- Kokį matymą jis turėjo? Visą dešinįjį Neries krantą suprojektavome mes su R.Paksu. A.Zuokui tik ačiū, kad jis tuos mūsų pradėtus darbus tęsė, o ne stabdė. O, pavyzdžiui, sostinės pietinio aplinkkelio statyba buvo užmesta penkerius metus, o mes dūstame nuo išmetamųjų dujų. Tai kur tos A.Zuoko vizijos?

- Tai irgi politinės pasakos. Kas buvo 1998 metais, pamenate? Sunki ekonominė krizė, kurią sukėlė tokia pat krizė Rusijoje. Tada miesto biudžetą sudarė apie 400, o dabar 900 milijonų litų. Dabar skolintis galime apie 50 proc. bendros biudžeto sumos, o tais laikais - tik 30 proc. Tai nelygintini skaičiai. Šiandien meras be jokių didelių pastangų gali valdyti miestą, nes daug dalykų jau vyksta savaime.

Tuo metu reikėjo rinktis: ar mokėti mokesčius, ar mokėti mokytojams algas ir atostoginius. Iš dviejų blogybių rinkomės mažesnę - mokėjome algas mokytojams, nes nenorėjome, kad prasidėtų streikai. Štai jums ir visa problema. Tai išpūstas reikalas ir įdomu, kaip tokioje situacijoje būtų pasielgę kiti?

- Taip. Vilnius ir kitos šešios savivaldybės, kur vadovauja mūsų merai, yra galimybė parodyti, kaip vykdysime pažadus rinkėjams. Tai ir atrama, placdarmas einant į Seimo rinkimus. Suprantame, kad Vilnius turi svorį, bet mums rūpi ne tik sostinė. Tai natūralu ir logiška. Valdžios visoje šalyje siekia kiekviena normali partija.

- Kur matote tokią retoriką? Kur mes naudojame fašistinę simboliką? Ar tai, kad valstybėje reikia tvarkos ar teisingumo, vadinate fašistine retorika? Raskite mūsų programoje kokių nors diktatoriškų užmačių - mes kalbame, kad viską darysime tik remdamiesi demokratiniais principais. Nežinau, kodėl kai kurie ponai bando būtent tokiu kampu pasukti mūsų partijos politinį įvaizdį?

Žinoma, kai oponentui nori priklijuoti kokią nors etiketę, tai visada rasi tam tinkamų „argumentų“. Tos mūsų vadinamosios dvi sisteminės partijos - socialdemokratai ir konservatoriai - nori matyti tik save, o visus likusius palikti už sistemos ribų, tačiau ar žmonės patenkinti tokios „sistemos“ egzistavimu? Manau, kad ne. Jau savivaldybių rinkimai parodė, kad piliečiai nėra patenkinti ir balsuoja ne tik už tas sistemines partijas. Dar pažiūrėsim, kas bus per būsimus Seimo rinkimus.

- Na, jis opozicijoje, jam reikia ką nors įdomesnio pasakyti, kad jo neužmirštų. O šiaip tenka daug kam nukristi ir iš medžio, ir nuo tvoros, bet iš tokių dalykų nereikėtų juoktis. Aš jau sakiau, kad partijos vadovas nesiims vadovauti kiekvienam partiniam merui. Jis vadovaus tiek, kiek žiūrės, ar mes vykdome partijos, su kurios pagalba užėmėme šiuos postus, programą.

- Bandysime dirbti ir su kitomis frakcijomis, ne tik su mus parėmusiais Liberalų sąjūdžio atstovais.

Jeigu darysime miestui naudingus darbus, derindamiesi su opozicinėmis frakcijomis, nestumsime savo sprendimų jėga, tai, manau, laikui bėgant visa Vilniaus taryba gali susigroti kaip viena komanda.

Konservatorius Algis Ramanauskas: „Juozo Imbraso beveik nepažįstu, tačiau jo pliusas yra tai, kad kitų liberaldemokratų fone jis atrodo kaip demokratijos tėvas. Pliusas yra ir tai, kad jis dešimt metų yra dirbęs savivaldybėje. Minusas - kad jis yra susidėjęs su labai prasta politine jėga. Bet būtų blogiausia, jeigu juo būtų manipuliuojama. O prielaidų tam yra gana daug, nors kategoriškai prognozuoti nesiimčiau“.

Paprašytas plačiau pakomentuoti „demokratijos tėvo“ apibūdinimą, A.Ramanauskas sakė, jog visi puikiai žino, kad liberaldemokratai turi labai daug sektos bruožų: „Dominuojanti juoda spalva, niūrūs veidai, visiškas humoro jausmo neturėjimas daro juos panašius į sektą. Tų keturiolikos sostinės liberaldemokratų fone J.Imbrasas atrodo tikrai šviesi asmenybė“.

Komentuodamas J.Imbraso teiginius, kad sostinei nereikia jokių ypatingų vizijų, o paprasčiausiai įvesti tvarką, sutvarkyti kelius, A.Ramanauskas sakė, jog pritartų tam, kad nieko nereikia keisti, jei viskas vyktų gerai. „Jei Vilniuje būtų viskas gerai, sutikčiau, kad nereikia jokių naujų vizijų. Bet nemanau, kad sostinėje yra viskas gerai. Turint galvoje ateinančias dideles ES lėšas, neturėti verslo plano ateinantiems ketveriems metams nėra labai ūkiška“, - įsitikinęs tarybos narys.

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas: „Šiandien sunku vertinti, koks bus Juozo Imbraso ir Rolando Pakso tandemas, nes kol kas tik didinamas postų skaičius, o kitokių sprendimų dar nematyti. Keisčiausia, kad tas postų didinimas atvirai motyvuojamas politiniais tikslais, bet nekalbama, ką tie asmenys veiks. Tai nauja grėsminga mada, nes visiškai elimininuojami profesionalumo, atsakomybės, išmanymo kriterijai. Ar J.Imbrasas bus R.Pakso šešėlyje?

Juk pats J.Imbrasas viešai yra sakęs, kad R.Paksas tikrai galės jį konsultuoti, kaip spręsti politinius dalykus valdant miestą. Kadangi valdžia Vilniuje sudėliota pagal postų poreikius, skirtingų politinių organizacijų ir asmenų interesus, tokiomis aplinkybėmis merui dirbti bus nelengva.

Nauji tarybos nariai nusišneka iki anekdotinių situacijų. Manęs neseniai klausė, kokių turiu interesų mieste, kokie darbai turėtų būti tęsiami. Atsakiau, kad mano interesas - kurti Guggenheimo centrą.

Tada buvo pasitikslinta - ar Guggenheimas yra mano naujasis partneris? Tokiais atvejais, kaip suprantate, diskutuoti nėra paprasta.

Būtų liūdniausia, jei Vilnius taptų tik starto aikštele, propagandine statine tolesniam visos Lietuvos politiniam užvaldymui, pamirštant sostinės reikalus“.