Kalbėdamas apie padėtį Lietuvoje premjeras G.Kirkilas bandė prieštarauti neseniai skaitytam prezidento Valdo Adamkaus metiniam pranešimui. Ministro pirmininko teigimu, bendras vidaus produktas pernai paaugo 7,5 procento ir sudarė 82 milijardus litų. G.Kirkilas pakartojo, kad euras neįsivestas dėl nežymaus infliacijos rodiklio neatitikimo. Tačiau vyriausybė neketina nuleisti rankų - Seime G.Kirkilas sakė, kad rengiamas Fiskalinės drausmės įstatymo projektas.
Lrytas.lt videorubrikoje - reportažas.
Premjeras pasidžiaugė „Mažeikių naftos“ pardavimu ir sėkmingu atsiskaitymu su rublinių indėlių grupėmis. Ataskaitoje daug dėmesio skirta ir atnaujinta energetikos strategijai, kurioje numatytas naujos atominės elektrinės projektas. Premjeras pabrėžė energetinių tinklų sujungimo su kitomis Europos šalimis svarbą ir galimybę tapti nepriklausomais nuo Rusijos energetikos šaltinių.
Žvalgdamas į ateitį G.Kirkilas minėjo būtinybę aktyviau renovuoti daugiabučius. Ragino daugiau dėmesio skirti Lisabonos strategijai. Pasak premjero, veiksmingą žinių ekonomikos plėtrą rodo didėjantis kompiuterių skaičius namuose - jų pagausėjo 26 procentais. „Interneto vartotojų skaičius dabar šalyje siekia 1,5 milijono“, - pastebėjo G.Kirkilas, kuris pareiškė tikįs, kad rudenį vyriausybei pavyks įgyvendinti elektroninio parašo idėją.
Ataskaitoje buvo pažymėta, kad vyriausybė neatsilieka nuo veiklos grafiko, auga atlyginimai ir gyventojų pajamos, tačiau, kaip teigia G.Kirkilas užsienio investicijos yra pritraukiamos nepakankamai efektyviai.
Pagal Seimo statutą, kiekvienais metais Vyriausybė privalo pateikti
metinę veiklos ataskaitą, kurioje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio
laikotarpio ministrų kabineto veiklos prioritetai.
Po Vyriausybės ataskaitos pateikimo ją svarsto Seimo komitetai,
rengiama speciali diskusija, kurią baigdamas Seimas gali priimti rezoliuciją
dėl Vyriausybės veiklos.
Socialdemokrato G.Kirkilo vadovaujama mažumos Vyriausybė darbą pradėjo antrajame praėjusių metų pusmetyje. Tai keturioliktoji Lietuvos vyriausybė.
Lrytas.lt pateikia ministro pirmininko kalbą Seime pristatant Vyriausybės veiklos 2006 metų ataskaitą
***
2006 metai Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikloje buvo ypatingi. Iki birželio 1 d. dirbo keturių partijų koalicijos Vyriausybė, vadovaujama Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko. Antrojoje metų pusėje pirmą kartą mūsų istorijoje buvo suformuota mažumos centro-kairės koalicinė Vyriausybė, remiama opozicinės konservatorių partijos. Tai paskatino ir naujas politinės veiklos formas - parlamentinių partijų susitarimus strateginiais klausimais, sutartimi grindžiamą vienos iš opozicinių partijų palaikymą, įvairių opozicinių frakcijų parama konkretiems įstatymų projektams. Tuo pačiu įgalino mažumos Vyriausybę praėjusiais metais dirbti stabiliai ir pakankamai rezultatyviai.
Keturioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ambicingą savo 2006-2008 metų programos įgyvendinimo priemonių planą. Numatytomis priemonėmis siekiama esminės pažangos prioritetinėse srityse, tokiose kaip informacinės ir žinių visuomenės, mokslo ir technologijų bei inovacijų plėtra, sveikatos apsauga, socialinė apsauga, kova su korupcija, aukštojo mokslo reforma, strateginių ūkio sričių, visų pirma, energetikos vystymas, verslo sąlygų gerinimas. Vyriausybė, gerbiami kolegos, atsižvelgs į Respublikos Prezidento išsakytą kritiką, tačiau nori pabrėžti, kad 2006 metais buvo nemažai ir teigiamų pokyčių.
Pirma, išankstiniu Statistikos departamento vertinimu, bendrasis vidaus produktas 2006 metais, palyginti su 2005 metais, padidėjo 7,5 procento ir sudarė 82 mlrd. litų. Lietuvos bendrasis vidaus produktas didėja daugiau nei 7 procentais jau ketvirtus metus iš eilės. Lietuvos ekonomika ir toliau išlieka viena iš sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje. 2007 metais Vyriausybė prognozuoja 7,2 procento BVP didėjimą. (Pirmasis ketvirtis patvirtina šias prognozes - BVP didėjo 7,1 procento).
Antra, praėjusiais metais Vyriausybė sėkmingai mažino neigiamą šešėlinės ekonomikos poveikį valdžios sektoriaus finansams, o viršplaninės pajamos buvo skirtos fiskaliniam deficitui mažinti. Šešėlinio verslo mažėjimą didele dalimi lėmė gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas nuo 33 iki 27 procentų, gerėjantis mokesčių administravimas, kylanti verslo kultūra. Šiuo metu valdžios sektoriaus skolos ir deficito lygis, ilgalaikių palūkanų normos su nemaža atsarga tenkina Mastrichto kriterijus. Tik dėl nežymaus infliacijos rodiklio neatitikimo Lietuva negalėjo nuo 2007 metų įsivesti euro, tačiau, kaip jau ne kartą minėjau, nesėkmės mus moko, grūdina ir daro ambicingesnius.
Trečia, siekdamos, kad šalyje būtų sėkmingai įgyvendinamos Stabilumo ir augimo pakto nuostatos, 2006 metų gruodį Lietuvos parlamentinių partijų frakcijos pasirašė susitarimą dėl tolimesnio Lietuvos makroekonominio ir finansinio stabilumo užtikrinimo Lietuvoje. Tai dėsninga nuosekliai vykdomos griežtos fiskalinės politikos tąsa, užtikrinanti fiskalinės drausmės išlaikymą vidutinės trukmės laikotarpiu. Vyriausybė jau patvirtino ir Vidutinės trukmės laikotarpio kainų stabilumo strategiją. Dar šią sesiją Seimui pateiksime Fiskalinės drausmės įstatymo projektą.
Ketvirta, 2006 metais sėkmingai užbaigtas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta" akcijų pardavimas leido valstybei 2007 metų kovą užbaigti ankstesnių vyriausybių įsipareigojimus ir visiškai atsiskaityti su visomis rublinių indėlininkų grupėmis.
Penkta, po ilgų diskusijų ir derinimo tarptautiniu lygiu realiai pradedamas įgyvendinti „Rail Baltica" projektas; toliau buvo rekonstruojami ir modernizuojami Lietuvą kertantys transeuropiniai transporto koridoriai ir E kategorijos magistraliniai keliai.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau pabrėžti, jog ypač daug pastangų Vyriausybė skyrė energetikos problemoms spręsti, nes tai ne tik strateginė viso šalies ūkio plėtros sąlyga, bet ir šalies nacionalinio saugumo sfera. Vyriausybės veiksmai yra ir bus skirti didinti tradicinių ir atsinaujinančių pirminių energijos šaltinių įvairovę, stiprinti energijos tiekimo patikimumą, jais siekiama konkurencingoje energijos rinkoje garantuoti energijos tiekimą vartotojams priimtinomis kainomis. Šiuo atžvilgiu itin svarbu yra šilumą taupyti. Deja, naudojame 8-9 kartus daugiau šilumos, nei, pavyzdžiui, kaimynai švedai. Todėl pirmaeilis uždavinys - daugiabučių namų renovavimas. Vyriausybė padidino tam skiriamą paramą iki 50 procentų!
Vadovaudamasi atnaujinta Energetikos strategija Vyriausybė parengė ir pateikė Seimui atominės elektrinės įstatymo, kuris yra labai svarbus Lietuvos ir viso Baltijos jūros regiono energetiniam saugumui, projektą. Branduolinė energetika tampa vienu iš svarbiausių veiksnių, įgalinančių mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, mažinti ne tik organinio kuro naudojimą elektros gamybai, bet ir apskritai, jo dalį šalies pirminių energetikos šaltinių balanse. Tai atspindi ir šių metų kovą Europos Vadovų Taryboje patvirtintas Europos energetikos veiksmų planas 2007-2009 metams. Lietuvos atveju tai reiškia ir didesnę nepriklausomybę nuo vienintelio dujų tiekėjo.
Seimui pateiktame atominės elektrinės įstatymo projekte Vyriausybė ne tik deklaruoja naujos atominės jėgainės statybos Lietuvoje siekį, bet ir siūlo konkrečius sprendimus, kaip šis ambicingas projektas gali būti optimaliai įgyvendintas, užtikrinant Lietuvos nacionalinio investuotojo vaidmenį statant ir eksploatuojant būsimąją jėgainę. Nacionalinio investuotojo formavimo modelis parinktas, įvertinus infrastruktūrinių projektų, numatytų Nacionalinėje energetikos strategijoje, apimtį, bei išanalizavus visas (keturias) teoriškai galimas steigimo alternatyvas. Projektas buvo svarstomas viešai, tariantis su socialiniais partneriais (verslo, akademinės visuomenės atstovais). Tikiuosi, kad Seimas įsigilins į projektą ir priims sprendimus dėl naujos atominės elektrinės Lietuvoje projekto įgyvendinimo, o po to Vyriausybė imsis neatidėliotinų priemonių projektui įgyvendinti. Šio įstatymo laukia ir mūsų partneriai Estijoje, Latvijoje bei Lenkijoje.
Nuo šio projekto priklausys ir kiti reikšmingi projektai elektros energetikos sektoriuje: Lietuvos elektros tinklų sujungimas su Lenkijos ir Vokietijos tinklais, jungtis su Švedija (SwindLit), iš dalies ir galimybės kalbėtis su mūsų partneriais Europos Sąjungoje apie Ignalinos antrojo bloko darbą iki naujosios atominės elektrinės eksploatacijos pradžios.
Konkretūs žingsniai, įgyvendinant Nacionalinėje energetikos strategijoje numatytus uždavinius, jau žengti: inicijuojama suskystintų gamtinių dujų importo terminalo statybos galimybių studija, sprendžiama, kaip padidinti naftos tiekimo akcinei bendrovei „Mažeikių nafta" patikimumą.
Be to, 2007 m. kovo 2 d. Varšuvoje Lietuvos ir Lenkijos Ministrų Pirmininkų pasirašytame Komunikate numatoma atlikti abiejų šalių dujų tinklų sujungimo galimybių studiją, kurios parengiamieji darbai jau pradėti. ES komisija jau apie tai informuota ir žada prie jos prisidėti
Nemaži pokyčiai - informacinės ir žinių visuomenės srityje. Lietuvoje sparčiai plėtėsi kompiuterių ir interneto naudojimas. Statistikos departamento duomenimis, asmeninį kompiuterį turinčių namų ūkių per 2006 metus pagausėjo 26 procentais, namuose turinčiųjų interneto prieigą - net 2,2 karto. Interneto abonentų skaičius 2006 metų pabaigoje siekė 1,5 mln. (t. y. 45 abonentai 100-ui gyventojų). Šie rezultatai patvirtina naudotų skatinimo priemonių veiksmingumą.
Pasaulio ekonomikos forume pristatytos Pasaulio informacinių technologijų 2006-2007 metų ataskaitos duomenimis, Lietuva pagal pasirengimą naudoti informacijos ir ryšių technologijas pakilo iš 44 į 39 vietą (tarp 122 pasaulio valstybių).
Lietuva ir toliau pirmauja tarp Europos valstybių pagal judriojo ryšio skverbtį. 2006 metų pabaigoje aktyvių judriojo telefono ryšio paslaugų abonentų skaičius pasiekė 4,7 mln. (t. y. beveik 140 abonentų 100-ui gyventojų). Plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų skaičius per metus padidėjo 57,5 proc. Plačiajuosčio ryšio skvarba pasiekė beveik 11 procentų.
Vyriausybė kartu su socialiniais partneriais pradėjo elektroninio parašo diegimo darbus, kuriuos tikimės užbaigti šių metų rudenį; pradedama bendradarbiauti diegiant plačiajuostį ryšį, rengiant gyventojų motyvacijos ir gebėjimų naudotis informacinėmis technologijomis skatinimo programas.
Vyriausybės programa yra socialiai orientuota, ir mes nuosekliai dirbome, kad iki kadencijos pabaigos pasiektume numatytus rodiklius. 2006 metų statistikos duomenys rodo, kad mes neatsiliekame nuo grafiko. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2006 metais sudarė 1500 litų ir, palyginti su 2005 m., padidėjo beveik 18 procentų. Minimalusis darbo užmokestis buvo padidintas daugiau kaip 9 procentais, ir pasiekė 600 litų. Neapmokestinamasis mėnesinis pajamų dydis padidintas nuo 290 iki 320 litų. 2006 m. gruodį vidutinė senatvės amžių sulaukusiųjų pensija buvo 546 litai. Kaip ir buvo numatyta, pašalinome našlių pensijų sistemos netolygumus, ir nuo 2007 metų buvo patvirtintas vienodas socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis - 70 litų.
Nacionalinio biudžeto asignavimų visoms socialiai jautrioms sritims 2006 metais buvo skirta daugiau nei vidutiniškai: socialinei apsaugai jie buvo padidinti, palyginti su 2005 metais, 14,5 procento, sveikatos apsaugai - 25,7 procento, švietimui - 13,3 procento; mokslui papildomai jų skirta 10,4 procento.
Tačiau, gerbiamieji kolegos, šalies ir verslo konkurencingumo indeksai, kuriais vertinama šalies makroekonominė, socialinė, politinė, teisinė aplinka bei įmonių valdymo ir strategijų kokybė, savikritiškai tenka pripažinti, netenkina nei visuomenės, nei mūsų pačių.
Valstybės ekonomikos konkurencingumas matuojamas darbo našumo augimu. Modernių technologijų ir šiuolaikinių vadybos metodų atėjimą skatina tiesioginės užsienio investicijos. Tokių investicijų - galima sakyti, kompleksinio šalies verslo aplinkos ir makroekonominės politikos rezultato - lygis pernai ūgtelėjo net 72,6 procento, tačiau jis vis tiek dar žemesnis nei mūsų kaimyninių (Baltijos) šalių. Užsienio investicijų pritraukimo priemonės, akivaizdu dar nepakankamai efektyvios, o Lisabonos strategijos įgyvendinimas Lietuvoje vertinamas tik vidutiniškai. Todėl privalome daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, didinti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, skatinant regioninį darbuotojų judrumą ir mokymąsi visą gyvenimą.
Praėjusių metų antrąjį pusmetį pradėti darbai jau virsta pateikiamomis programomis ar projektais: Slėnių koncepcija, Mokslo ir studijų reformos projektu (tikriausiai parlamentinės partijos artimiausiu metu pasirašys susitarimą), Ekonominės migracijos reguliavimo strategija, jos įgyvendinimo priemonių planu ir kitais nacionalinės svarbos projektais.
Vyriausybė jau pateikė Seimui šalies ūkio konkurencingumo sėkmės rodiklius, taip pat Nacionalinės svarbos projektų, susijusių su ilgalaikio Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimu, sąrašą.
Įgyvendindama vieną iš pagrindinių Lisabonos strategijos tikslų - skatinti mokslo ir technologijų plėtros pažangą, - Vyriausybė numatė ilgalaikes plėtros kryptis ir konkrečius veiksmus šiam tikslui pasiekti, tarp jų - daugiau nei pusę visos 2007-2013 m. Europos Sąjungos paramos skirti Lisabonos strategijos tikslams įgyvendinti. 10 procentų ES paramos lėšų tiesiogiai skiriama moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.
Prie Lietuvos konkurencingumo didinimo, žinių visuomenės plėtros, investicijų į pažangias mokslines technologijas gausinimo prisidės ne tik priimta ir Europos Komisijai pateikta 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija bei ją įgyvendinančios veiksmų programos, bet ir tai, kad buvo išskirti prioritetai, patobulinta struktūrinės paramos administravimo ir skirstymo tvarka. Vyriausybė kartu su socialiniais partneriais šiuo metu svarsto papildomų pelno mokesčio lengvatų investicijoms į mokslinius tyrimus ir aukštąsias technologijas klausimą.
Mažindama biurokratizmą ir optimizuodama valstybės valdymą, praėjusiais metais Vyriausybė sudarė Valstybės valdymo sistemos tobulinimo („Saulėlydžio") komisiją. Ji jau priėmė keletą svarbių sprendimų, kurie palengvins administracines procedūras piliečiams.
Visos ministerijos ir žinybos įpareigotos jau nuo 2007 metų rugsėjo 1 d. įgyvendinti „vieno langelio" principą. Tikimės, kad mūsų pavyzdžiu paseks ir savivaldybės.
Verta paminėti ir šių metų pradžioje Vyriausybės įsteigtą Investicijų skatinimo ir verslo sąlygų gerinimo komitetą, kurio pagrindinis uždavinys - spręsti problemas, trukdančias laisvai verslo plėtrai.
Siekiant užkirsti kelią korupcijai valdžios institucijose, nesąžiningai konkurencijai versle, 2006 metais buvo pakeistas viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas, sugriežtintos bausmės ir sustiprinta nusikalimų, susijusių su korupcija, prevencija. Jau baigiami parengti įstatymų, įgyvendinančių partijų susitarimo dėl kovos su korupcija nuostatas, projektai.
Didėjanti veiklos Europos Sąjungos institucijose patirtis leidžia Vyriausybei sėkmingiau planuoti ir įgyvendinti eurointegracijos procesus. 2006 metais šioje srityje pasiekta nemažai Lietuvai reikšmingų sprendimų, tarp kurių minėtinas inicijuotasis energetinės jungties su Lenkija projektas, kuriam artimiausiu metu, tikimės, bus paskirtas koordinatorius. Sėkmingai vykdoma Šengeno erdvės plėtra; praėjusių metų pabaigoje priimtas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas steigti Europos Sąjungos Lyčių lygybės institutą Vilniuje. Lietuva, laiku įgyvendindama Europos Sąjungos teisės nuostatas, ir toliau išlieka pirmaujanti Europos Sąjungos valstybė.
Aktyvi narystė NATO ir ES, dalyvavimas stabilumo plėtros iniciatyvose, modernių karinių pajėgumų kūrimas ir oro erdvės stebėjimo ir kontrolės užtikrinimo tąsa buvo pagrindinės krašto apsaugos sistemos veiklos kryptys praėjusiais metais.
Ne mažiau svarbu pabrėžti kariuomenės transformacijos eigoje prasidėjusias diskusijas ir dėl Lietuvos kariuomenės profesionalizacijos. Kariuomenės profesionalizacija yra atsakingas sprendimas visai valstybei, ne tik krašto apsaugai, todėl svarbu, kad jis būtų ryžtingas, tačiau savalaikis ir apgalvotas.
NATO patvirtino oro policijos misijos pratęsimą iki 2008 m. pabaigos, tačiau Lietuva, Latvija ir Estija susitarė siekti, kad misija būtų pratęsta iki 2018 m. Baltijos valstybių susitarimas steigti bendrą Valdymo ir pranešimų centrą Karmėlavoje, leisiantį sustiprinti bendros oro erdvės kontrolę, taip pat turėtų padėti siekti palankių Lietuvai NATO sprendimų oro policijos klausimu.
Lietuva aktyviai stiprino ir modernizavo karinius pajėgumus būtinus užtikrinti nacionalinius poreikius ir įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus.
Lietuva tęsė sėkmingą vadovavimą Goro provincijos atkūrimo grupei Afganistane, mažindama galimas grėsmes provincijos stabilumui, glaudžiai bendradarbiaudama su vietos valdžia ir gyventojais, inicijuodama ilgalaikius ir įgyvendindama greito poveikio projektus.
Pažymėtina, kad krašto apsaugos sistemoje jau prasidėjo parengiamieji darbai pagal Vyriausybės patvirtintą Planinio Lietuvos teritorijos išminavimo planą.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šiuo metu Seime yra daugiau kaip šimtas Vyriausybės teikiamų įstatymų projektų, laukiančių savo eilės. Ypač svarbu laiku ir kokybiškai, atlikus reikiamas ekspertizes, priimti naujos atominės elektrinės įstatymą, norint laiku ją suprojektuoti, užtikrinti finansavimą ir neapvilti mūsų partnerių - Lenkijos, Latvijos bei Estijos.
Šio pranešimo tikslas - apžvelgti, kas pasiekta ir kas nepavyko praėjusiais metais. Tačiau dar svarbiau - matyti pagrindinius iššūkius ir vystymosi kryptis. Tai -socialinės atskirties, emigracijos mažinimas, ūkio konkurencingumo didinimas; sveikatos apsaugos, švietimo, ypač aukštojo mokslo esminis pertvarkymas, posūkis į žinių ekonomiką, inovacijas, naujomis technologijomis paremtą ūkį. Aplinkosauga, šilumos taupymas ir viso energetikos ūkio sujungimas su ES rinka. Teisėtvarkos stiprinimas, kova su korupcija ir biurokratija. Užsienio investicijų bei technologijų pritraukimas, narystės Europos Sąjungoje privalumų efektyvus panaudojimas.
Tai tik dalis sudėtingų, didelių mūsų pastangų vertų iššūkių, kuriems įveikti būtinas parlamentinių partijų bendradarbiavimas.
Nepamirškime mūsų kalbos kultūros, paveldo išsaugojimo, šalies įvaizdžio, piliečių visuomenės, jaunosios kartos, talentų. Realiais darbais atkurkime piliečių pasitikėjimą demokratija, savo valstybe, savo jėgomis.
Vyriausybė yra pasirengusi ir toliau intensyviai dirbti, kad užtikrintų šalies pažangą, įgyvendintų pribrendusias (ir jau pradėtas) reformas. Aš esu įsitikinęs, kad mes galime konstruktyviai ir sutelktai dirbti laikydamiesi esamų susitarimų iki ateinančių Seimo rinkimų. Piliečiai, verslas, socialiniai partneriai, užsienio investuotojai nori stabilumo ir „rezultatų Vyriausybės". Tam reikia Seimo, t.y. jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, supratimo ir parlamentinių partijų paramos. Vyriausybė yra atvira konstruktyviems pasiūlymams, kaip spręsti svarbiausias šalies problemas, ir laukia jų iš Seimo frakcijų, komitetų, Respublikos Prezidento, socialinių partnerių, kiekvieno Lietuvos piliečio.