Atgavo vaikus ir ramybę
Panevėžio rajone gyvenanti 36 metų Ingrida Ašmegaitė Motinos dienos proga su visais 7 savo vaikais galės ramiai susėsti prie stalo nebebijodama, kad staiga pasigirs keiksmai ir ant jos bei vaikų galvų pasipils smūgiai.
Tokia I.Ašmegaitės kasdienybė buvo ištisus 12 metų, kuriuos ji pragyveno su septyneriais metais už save vyresniu Rimantu Mažioniu.
Paklausta, kiek kartų per tą laiką sugyventinio buvo sumušta, moteris tik trūktelėjo pečiais - nebesuskaičiuojanti.
„Jis mane mušdavo beveik kasdien“, - paaiškino ji.
Lygiai prieš metus nėščia I.Ašmegaitė su jaunėle kelių mėnesių dukra ant rankų pabėgo iš namų Krekenavos seniūnijos Ūdrų kaime. Tai buvo ne pirmasis jos pabėgimas, tačiau moteris nusprendė, kad šį kartą bus paskutinis - atgal nebegrįš.
Pasiryžusi palikti sugyventinį, I.Ašmegaitė sulaukė pagalbos. Agentūra „SOS vaikai“ apgyvendino ją Šeimos paramos namuose, padėjo iš vaikų namų susigrąžinti atžalas.
Krekenavos seniūnija gausiai šeimynai Linkaučiuose skyrė trijų kambarių butą, į kurį ji netrukus įsikraustys.
Sugebėjo įveikti baimę
„Anksčiau tikėjau, kad neturiu kitos išeities kaip tik kentėti. Galvojau, kur pasidėsiu su pulku vaikų ir neturėdama darbo.
Dabar supratau, kad svarbiausia - perlipti per savo baimes“, - kalbėjo 3 dukras ir 4 sūnus nuo 6 mėnesių ir 13 metų auginanti moteris.
Pernai pavasarį I.Ašmegaitė nebepakenčiamų namų duris užtrenkė po to, kai vieną dieną girtas sugyventinis ją įprastinį kartą žiauriai sumušė.
Kai R.Mažionis smogė savo nėščiai gyvenimo draugei, ši ant rankų laikė jųdviejų dukterį, tad kliuvo ir vaikui.
Kitų penkių vaikų tuo metu nebuvo namie. Vyresnieji jau kuris laikas gyveno Linkaučių vaikų globos namuose ir į tikruosius namus grįždavo tik savaitgaliais, o mažiausieji glaudėsi A.Bandzos vaikų globos namuose.
Panevėžio rajono vaiko teisių apsaugos tarnyba vaikus paėmė iš šeimos dėl R.Mažionio nuolatinio girtavimo, smurtavimo prieš vaikų motiną bei skurdo.
Tą kartą sugyventinio sumušta moteris, kaip paprastai, nekvietė policijos. Sulaukusi ryto, kai R.Mažionis išėjo uždarbiauti pas ūkininką, ji į pintinę įsidėjo maisto, pasiėmė dukterį ir pėsčia patraukė Krekenavon, iki kurios 10 kilometrų.
I.Ašmegaitė tikėjosi, kad seniūnas automobiliu ją pavėžės iki Panevėžio, kur gyvena jos tėvas ir pamotė. Nesulaukusi tokios paslaugos, nėščia moteris susistabdė pakeleivingą automobilį.
Panevėžyje I.Ašmegaitė nuėjo prašyti pagalbos į rajono savivaldybę. Valdininkai pasirūpino, kad moteris galėtų prisiglausti Šeimos paramos namuose. Čia smurto aukai užsisuko pagalbos ratas.
Kentėjo ir motina, ir vaikai
Vyras, nuo kurio, kaip teigia I.Ašmegaitė, ji susilaukė 7 vaikų, jai švelnesnis buvo tik bendro gyvenimo pradžioje. Gimus vyriausiajam sūnui, R.Mažionis pradėjo smarkiai gerti ir siautėti namuose.
Šeima kelis kartus keitė gyvenamąsias vietas, kol atkako į Krekenavos apylinkes. Kai vienas po kito pradėjo gimti vaikai, I.Ašmegaitės gyvenimas tapo dar sunkesnis.
Jos teigimu, tėvas psichologiškai terorizuodavo ir gąsdindavo vaikus, vaikydavo, nevengdavo ir ranką pakelti. I.Ašmegaitė stengdavosi, kad vaikai nesirodytų girtam tėvui akyse.
Kartą R.Mažionis labai supyko, kai išgirdo, kad motina vieną sūnų įspėjo neiti prie tėvo, nes šis girtas.
Pripuolęs prie savo vaikų motinos, jis ėmė ją daužyti kumščiais, nuplėšė drabužius. Sugriebęs už plaukų tąsė po grindis. Pavargęs liepė moteriai apsivilkti.
I.Ašmegaitė užsimetė chalatą ir jau buvo benerianti pro duris, tačiau R.Mažionis vėl nuo jos nuplėšė chalatą ir bloškė ant grindų. Moters teigimu, egzekucija vyko sugyventinio brolio akyse.
Kitą kartą nežinia ko užsiutęs neblaivus vyras vaikiška lovele savo gyvenimo draugei smarkiai sudaužė kojas. Kitą dieną jis moterį užrakino namuose, kad niekas nepamatytų jos ištinusių kojų.
„Jis ant manęs puldavo dėl visokių menkniekių, specialiai ieškodavo priekabių“, - atsiduso 7 vaikų motina.
I.Ašmegaitė nesikreipdavo į policiją, nes, jos teigimu, R.Mažionis vienu metu buvo policininkų informatorius. Ji tikėjo sugyventiniu, kuris girdavosi policijoje turįs draugų, tad jai esą niekas nepadės.
Vyras vaiko teisių apsau-gos tarnybos ir seniūnijos so-cialiniams darbuotojams ka-tegoriškai neigė, kad prieš sugyventinę ir vaikus kėlė ranką.
Sugyventinis ištaškė palikimą
Prieš kelerius metus R.Mažionis gavo keliasdešimties tūkstančių litų palikimą. Pusbadžiu gyvenusios daugiavaikės šeimos gyvenimas pagerėjo tik tiek, kad vaikai gaudavo sočiau pavalgyti.
Tuo tarpu I.Ašmegaitei sugyventinio praturtėjimas atsisuko kitu galu.
Vyras pradėjo dar labiau gerti, nusipirko automobilį, mobilųjį telefoną. Su draugais ir svetimomis moterimis dienų dienas siausdavo restoranuose, parsiveždavo kompanijas namo.
„Jis gulėdavo su kitomis moterimis tame pačiame kambaryje, kur ir aš miegodavau. Nieko nesakydavau. O ką gi galėjau padaryti?“ - pasakojo I.Ašmegaitė.
Jos teigimu, gyvenimo palydovas automobiliu nuolat važinėdavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Moteris stebisi, kaip jis nė karto neįkliuvo policijai.
I.Ašmegaitė pamena iš sugyventinio išprašiusi pinigų nusipirkti puodų rinkinį.
Paskui R.Mažionis jai ilgai priekaištavęs, kam taip brangiai mokėjo. Puodai kainavo 45 litus.
Per pusmetį R.Mažionis ištaškė palikimą, prarado automobilį ir vėl liko prie suskilusios geldos.
Kadangi šeimynai nuolat trūkdavo pinigų, I.Ašmegaitė, kaip ji pati sako, buvo priversta eiti elgetauti. Moteris važiuodavo į Panevėžį, į „Carito“ ir agentūros „SOS vaikai“ valgyklėles prašyti maisto, vietos parduotuvėje maldaudavo duoti maisto produktų „ant kryželio“.
Pašalpos už vaiką į rankas nedavė
Kai I.Ašmegaitė laukėsi jaunėlės dukters, kuriai dabar 1,5 metų, R.Mažionis pradėjo planuoti už vaiko gimimo pašalpą nusipirkti motociklą ar seną automobilį.
Vyras labai supyko, kai seniūnija nedavė į rankas pašalpos. Tuo tarpu I.Ašmegaitė apsidžiaugė. Mat seniūnijos socialinė darbuotoja už tuos pinigus jai nupirko skalbiamąją mašiną, viryklę, batus.
Moteris pamena, kad sugyventinis jai nėščiai neleido gultis į ligoninę, reikalavo prieš tai šeimą aprūpinti maistu.
Kaimietis nemokėjo alimentų savo dviem vaikams iš pirmosios santuokos ir nesuko galvos dėl 7 vaikų iš sąjungos su I.Ašmegaite išlaikymo.
R.Mažionis nuolatinio darbo neturėjo. Uždarbiaudamas pas ūkininkus atlygį jis dažniausiai gaudavo svaigalais.
„Panevėžio rytui“ nepavyko pakalbinti R.Mažionio - korespondentė jo namuose nerado.
Iš artimųjų paramos nesitikėjo
Panevėžyje užaugusi I.Ašmegaitė turi ne tik tėvą ir pamotę, bet ir seserį, tris netikrus brolius. Moters teigimu, jos santykiai su giminaičiais šalti. Savo tikros motinos ji nepamena, tik žino, kad ši buvo girtuoklė.
I.Ašmegaitė svarsto, kad viena iš priežasčių, kodėl ilgai delsė palikti R.Mažionį, yra ta, jog nebuvo palaikymo iš artimųjų.
„Tėvas su pamote mane skatindavo susitaikyti su sugyventiniu, sakydavo, kad negerai, jei vaikai augs be tėvo“, - pasakojo ji.
I.Ašmegaitė neslėpė, kad R.Mažionis jai skambinėja ir įkalbinėja grįžti, tačiau ji tikina to nedarysianti.
Tikėjime paguodos pradėjusi ieškoti moteris šią vasarą ketina pakrikštyti savo vaikus ir su jais pradėti naują gyvenimą naujuose namuose Linkaučiuose.
Svarbiausia - nebegrįžti pas skriaudėją
Agentūros „SOS vaikai“ vadovė Marija Zabulionienė viliasi, kad I.Ašmegaitei užteks valios nepasiduoti sugyventinio įkalbinėjimams. Ji neabejoja, jog priešingu atveju moters laukia vėl ta pati dalia.
Daugiavaikę motiną M.Zabulionienė giria už tai, kad ši stengiasi rūpintis savo vaikais.
Rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Nijolė Stakytė sakė, kad I.Ašmegaitė - viena iš nedaugelio smurtą patyrusių moterų, kurios priėmė siūlomą pagalbą.
„Dauguma skriaudžiamų kaimo moterų nesiryžta ką nors iš esmės keisti savo gyvenime“, - kalbėjo ji.
Tai patvirtina ir M.Zabulionienė. Šeimos paramos namuose nuolat apsistoja vyrų smurtą patyrusios moterys su vaikais. Kartais jų čia gyvena viena dvi, kartais - kelios.
Kaip rodo šių namų darbuotojų patirtis, didžioji dalis moterų grįžta atgal pas smurtautojus.
„Neseniai viena moteris atvyko naktį visa sudaužyta kaip obuolys. Rytą jos jau nebebuvo, nes, kaip vėliau paaiškėjo, vyras paskambino ir liepė grįžti namo“, - pasakojo M.Zabulionienė.
Ji įsitikinusi, kad niekas smurto aukai nepadės, jei ši pati to nenorės.
„Mūsų šalyje pagalbos sistema mušamoms moterims tikrai nepakankamai gerai išvystyta, įstatymai jų negina taip, kaip turėtų. Tačiau labai norint tikrai galima išbristi iš liūno“, - tvirtino agentūros „SOS vaikai“ vadovė.