„Mūsų mokyklėlės yra visiškai kitokios negu švietimo įstaigos Lietuvoje, tad ir moksleivių ugdymas organizuojamas kiek kitaip. Pas mus mokosi vaikai ne tik iš lietuvių, bet ir iš mišrių šeimų, o svarbiausia - šie vaikai pirmiausia lanko airiškas mokyklas, kuriose bendrauja angliškai", - lituanistinių mokyklų Airijoje skirtumus vardijo Airijos lietuvių bendruomenės švietimo koordinatorė Danguolė Tautvydienė.
Apie tai, kaip tobulinti lietuvių išeivių mokymosi kokybę, Airijos lietuvių ir Lietuvos pedagogai diskutavo Gegužės 5 – 6 dienomis Dubline vykusiame seminaras „Ugdymo organizavimas užsienio lituanistinėse mokyklose“, kurį organizavo Airijos lietuvių bendruomenės administracija ir LR Švietimo ir mokslo ministerija.
Renginyje dalyvavo dvidešimt mokytojų bei mokyklų vadovai iš Dublino lituanistinės mokyklos „4 vėjai", Korko sekmadieninės mokyklos „Banga“, Galvėjaus bei Monaghano lituanistinių mokyklų bei kelios mokytojos ir
besikuriančios mokyklos Naas miestelyje.
Šiuo metu Airijoje veikia penkios lituanistinės mokyklos, jose dirba apie keturiasdešimt mokytojų, pamokas lanko per 400 moksleivių nuo 4 iki 17 metų. Mokyklose mokoma ne tik lietuvių kalbos ir kultūros, bet ir istorijos, matematikos, gamtos pažinimo, chemijos, fizikos, taip pat vyksta etnografijos, muzikos, dailės pamokos, švenčiamos tradicinės lietuviškos šventės.
Tačiau šios mokyklos gerokai skiriasi nuo švietimo įstaigų Lietuvoje. Pirmiausia, pamokos vyksta tik savaitgaliais, o tai reiškia, jog per metus tėra apie trisdešimt dienų, per kurias mokiniams reikia perteikti kuo daugiau žinių. Vadinasi, šiose mokyklose dirbantys mokytojai turi specialiai pritaikyti mokymo programas, organizuoti pamokas, pasirinkti tinkamas mokymo priemones, taip pat padėti vaikams įveikti emocinius bendravimo sunkumus daugiakultūrėje aplinkoje.
Kaip tai įgyvendinti ir pasiekti teigiamų rezultatų, Airijos lituanistinėse mokyklose dirbantiems mokytojams patarė LR Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Kolesnikova, Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Laimutė Jankauskienė, Švietimo plėtotės centro Ugdymo skyriaus vyr. specialistė Henrika Prosniakova, Pedagogų profesinės raidos centro Suaugusiųjų švietimo skyriaus vedėja Rasa Šavareikaitė.
Specialistės ne tik skaitė pranešimus, mokė, kaip teisingai pasirinkti ir naudotis mokomąja medžiaga, perteikti ją vaikams, bet ir dalijosi kolegų iš Lietuvos patirtimi, kvietė dalyvauti diskusijose, atlikti konkrečias užduotis, aptarti, kaip įvairius pasiūlymus ir idėjas būtų galima įgyvendinti konkrečiose mokyklose, klasėse.
Anot švietimo koordinatorė D.Tautvydienės, lituanistinėse mokyklose vaikai ir jaunuoliai turi galimybę pabendrauti lietuviškai, daryti įvairius projektus, žaisti lietuviškus žaidimus, dainuoti, deklamuoti eilėraščius, būtent tai juos ir vilioja savaitgaliais lankyti lituanistines mokyklėles.
Tačiau šiose mokyklose dirbantys mokytojai siekia, kad vaikai ne tik bendrautų, bet ir
mokytųsi, o pasiekti teigiamų rezultatų turint mažai pamokų nėra lengva. Svarbiausias
dalykas – pritaikyti mokymo programas taip, kad per šį laiką mokiniai gautų kiek įmanoma
daugiau žinių, o grįžę į Lietuvą nejaustų labai didelio barjero integruojantis į lietuvišką
mokyklą.
Kaip sakė seminare dalyvavusi Dublino lituanistinės mokyklos „4 vėjai“ lietuvių kalbos
mokytoja Rasa Rūta Jakubauskienė, tokias ugdymo programas sudaryti nėra lengva, tad
tokie susitikimai, galimybė pasidalinti patirtimi, pasikonsultuoti yra labai naudingi
„Lituanistinėse mokyklose dirbančių mokytojų svarbiausias siekis, kad vaikai mokėtų
kalbėti, skaityti ir rašyti lietuviškai, turėtų bent elementarias kultūros, istorijos, gamtos
pažinimo žinias ir neprarastų lietuviško mąstymo. Su pastarąja problema dažnai
susiduriame, nes daugiau angliškai bendraujantys vaikai laikui bėgant ir mąstyti pradeda
angliškai, o tai reiškia, kad norėdami pasakyti lietuvišką sakinį, jie pirmiausia sugalvoja
angliškai, o paskui išverčia į lietuvių kalbą“, - sakė D.Tautvydienė ir patvirtino, kad vėliau
šie vaikai nemoka rišliai kalbėti ir aiškiai dėstyti savo minčių lietuvių kalba.