Šis paaiškinimas neįtikino Teisėjų tarybos - dėl E.Spruogio patarimas neduotas. Galbūt todėl, kad Teisėjų tarybai buvo žinoma, kad 19-24-ojoje vietose pagal dalykines savybes kandidatų sąraše esantis E.Spruogis - ne vienintelis mokslininkas, pretendavęs į laisvas Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų vietas.
Docentas Antanas Rudzinskas, kaip ir E.Spruogis dėstytojaujantis Mykolo Romerio universitete, pretendentų sąraše yra 10-tas. Skirtumas ne tik tas, kad atestacinė komisija jo dalykines savybes įvertino kur kas aukščiau. A.Rudzinskas yra mokslininkas, civilinės ir komercinės teisės žinovas, dirbantis tik universitete ir įrašytas į Teisingumo ministerijos ekspertų sąrašą. O E.Spruogis - pusiau sociologas, pusiau teisininkas, apgynęs disertaciją socialinių mokslų srityje, o universitete skaitantis tik kelias paskaitas per savaitę. Pagrindinė jo darbovietė - Konstitucinis teismas, kur jis vadovauja Teisės departamentui.
Prezidento valia rinktis iš viso pretendentų sąrašo, bet kodėl jis pasirinko blogiau įvertintą teisininką, tik antrus metus vadovaujantį departamentui, o iki tol dirbusį teisėjo padėjėju? E.Spruogis pretendavo ir į Vilniaus apygardos administracinio ir Lietuvos apeliacinio teismų teisėjų pareigas, tačiau ir šiuose sąrašuose atsidūrė 7-9-ojoje ir 11-14-ojoje vietose. Paklaustas, kodėl nepretenduoja į apylinkės teisėjus, kur galimybės būtų kur kas aukštesnės, E.Spruogis atrankos komisijos nariams arogantiškai atsakė, kad apylinkės teisėjo pareigos jį žemintų. Lieka spėlioti, kokios E.Spruogio savybės privertė prezidentą pasirinkti jo kandidatūrą. Nejau prezidentas, kuriam palankius sprendimus pastaruoju metu priima Konstitucinis teismas, susigundė galimybe jam palankios institucijos darbuotoją paskirti Apygardos teismo civilinių bylų teisėju? Juo labiau kad po metų turėtų išeiti į pensiją dabartinis Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Ar jam jau ieškoma pamainos?