Vienas iš Lietuvos užsienio politikos tikslų yra euroatlantinio
bendradarbiavimo skatinimas bei euroatlantinių vertybių sklaida. Kartais,
kaip JAV ir Europos tikslai išsiskirdavo, Lietuva atsidurdavo dviprasmiškoje
padėtyje. Pavyzdžiui, karinių operacijų Irake ar Afganistane atvejais bei
santykių su Rusija aspektu Lietuva laikėsi JAV kurso, bet Jungtinėse Tautose
- beveik visada balsuoja taip pat, kaip ir kitos Europos Sąjungos
valstybės.
Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Giedrius Čekuolis BNS teigė, kad
N.Sarkozy pergalė žymi naują posūkį ES užsienio ir vidaus politikos srityje.
„N.Sarkozy nori, kad ES funkcionuotų gerai ir siekia sugrąžinti
Prancūziją į Europos šeimą, o JAV suvokia kaip sąjungininkes ir draugą,
kuriam pasakoma teisybė“, - sakė Lietuvos ambasadorius.
„Aš manau, kad šie Prancūzijos prezidento rinkimai parodė, jog šalis
nori permainų, ir jų tikrai bus“, - teigė G.Čekuolis.
Anot ambasadoriaus, situacija Europoje krypsta Lietuvai palankia
linkme, nes Vokietijoje kanclere tapus krikščionei demokratei Angelai
Merkel, o Prancūzijos vadovo vairą perėmus dešiniajam N.Sarkozy, baigėsi
„meilės Rusijai bet kuria kaina“ era.
Prancūzija yra pusiau prezidentinė respublika, todėl prezidentas
disponuoja didelėmis galiomis užsienio ir vidaus politikos srityje.
Prezidento galias gali riboti tik N.Sarkozy nepalanki Nacionalinės
Asamblėjos sudėtis. Šiuo metu žemuosius parlamento rūmus kontroliuoja
„Sąjunga už liaudies judėjimą“, kuriai priklauso ir N.Sarkozy.
Nauji parlamento rinkimai vyks 2007 m. birželio mėn., tuomet taps
aišku, ar Prancūzijos prezidentas turės laisvę sugrąžinti šalį į Europos
šeimą.