Reikia susirasti gerų, patikimų, turtingų, galingų ir dosnių sąjungininkų, reikia pasiekti, kad sąjungininkai atsidurtų tokioje padėtyje, kad padėtų esant bet kokiai situacijai, nesvarbu, ar pasirašytos su jais sutartys, ar ne. Reikia sukurti tokį savo įvaizdį, kad visi patikėtų: Sovietų Sąjunga visų bijo, Sovietų Sąjunga yra nekalta auka, Sovietų Sąjunga trokšta taikos ir tik taikos, jeigu Sovietų Sąjunga užima svetimas teritorijas, jeigu sovietų čekistai sušaudo tūkstančius žmonių, tai daroma pažangos labui“, - tai citata iš vienos Viktoro Suvorovo (Vladimiro Rezuno), dirbusio Vyriausiosios žvalgybos valdybos (karinės žvalgybos - GRU) rezidentūroje Ženevoje, 1978 metais pabėgusio į Didžiąją Britaniją, knygos apie Antrojo pasaulinio karo pradžią.
Gal analogijos tarp J.Stalino ir V.Putino, Sovietų Sąjungos ir dabartinės Rusijos Federacijos yra nekorektiškos, o dar labiau nekorektiškesnės užuominos apie karo (na, bent jau nesantaikos ar „tik“ šaltojo karo) kurstymą? Kam ir kodėl naudingi pogromai Estijoje, tautinės nesantaikos kurstymas Padnestrėje, rytinėje Ukrainos dalyje, Rusijos proteguojami separatistiniai judėjimai Abchazijoje ir Pietų Osetijoje? Apie kokius dabartinius Rusijos sąjungininkus paistaliojama?
Objektyvumo dėlei apie tai galima kalbėti pačių rusų lūpomis.
„Dar stipriau žuvusį kareivį įžeidė jo gynėjai, nes iš pačių įvairiausių galimų jo gynimo būdų pasirinktas brutalus fašistinis veikimas - pogromas. Šimtai girtų niekšelių, neva gindami Bronzinį kareivį, Taline plėšė vyno parduotuvėles ir brangių drabužių salonus. (...) Šimtai jaunų idiotų, save vadinančių „Naši“ („Savi“), „Jaunosios Rusijos“ ir „Vietinių“ organizacijų aktyvistais, aiškiai nerandančiais sau vietos iš neturėjimo kuo užsiimti, piketuoja ir blokuoja Estijos ambasadą Maskvoje, reikalaudami nutrinti tą pastatą nuo žemės paviršiaus. Minios pogromininkų reikalauja įvesti tankus į Estiją, o jos piliečius siųsti į tremtį Sibire. Sujaudrinti mūsų „načalnikai“, tokie kaip Maskvos meras J.Lužkovas ir kiti „antifašistai“, pasimėgaudami kursto minią“.
„Estijos policija, verčiama aplinkybių, buvo priversta veikti „kietai“, tačiau net iš skrupulingai rusiškų televizijos parinktų kadrų matyti, kad Talino policininkai yra tiesiog humanistai, lyginant su mūsiškiais OMON daliniais, kurie vaikė protesto maršus Maskvoje, Peterburge ir kituose miestuose. O šių maršų dalyviai jokių vitrinų net pirštų galiukais nelietė“.
„Kai Rusijos Dūmos delegacijos vadovas, šaunusis čekistas Nikolajus Kovaliovas, tiesiai į TV kameras rėžia, kad po šių įvykių privalo atsistatydinti Estijos vyriausybė, kaip neprisiminti, kad būtent po tokių reikalavimų 1940 metais prasidėjo Estijos okupacija ir aneksija“. O kuo tokie protestuojančių rusakalbių protestai skiriasi nuo 1940 metų provokacijų Lietuvoje, kai neva buvo grobiami raudonarmiečiai? Tokie pareiškimai yra šiurkščiausias kišimasis į nepriklausomos valstybės vidaus reikalus, pažymi dar sveiko proto nepraradę Rusijos apžvalgininkai ir užsimena, kokia isterija kiltų, jei koks JAV kongresmenas ar Bundestago deputatas pareikštų, kad būtų laikas atsistatydinti prezidentui V.Putinui.
Tokia savojo politinio elito elgsena rusų jau nebestebina ir elgsenos priežastys jiems suprantamos. Viena nurodomų - bandymas bent iš dalies atsikratyti Rusijoje besiveržiančios per kraštus ksenofobijos, Estijos ir estų dėka surasti naują išorės priešą.
Deja, tokių interneto ar spaudos leidinių ir juose spausdinamų komentarų Rusijoje yra vienas kitas, jų informacinė sklaida minimali.
Jelena Tregubova, knygos „Kremliaus digerio pasakėlės“ autorė, ieškanti prieglobsčio Didžiojoje Britanijoje, rašo: „Pasakyti, kad pastaruoju metu Rusija tapo baimės apimta teritorija, reikštų, kad švelnintum padėtį. Skaudu, šlykštu, žemina, kai kasdien iš Rusijos gaunamos žinios prilygsta Sovietų Sąjungos ar Baltarusijos lygio naujienoms. Išvaikytas mitingas. Sulaikytas laikraščio tiražas. Uždarytos kelios opozicinės partijos. Suimtas Kasparovas. Putinas pasitraukė iš įprastinės ginkluotės ribojimo sutarties. Demonstrantai buvo provokatoriai atsiųsti iš užsienio. Tai, ką skaitome ir matome, yra infekcija, virusas. Siaubas apima net ne dėl tokių naujienų turinio, o dėl to, kokiu baisiu greičiu plinta ši baisi paranoidinė mutacija. Jos spinduliavimo šaltinis - Kremlius. Tokios elgsenos priežastis akivaizdi: tai Putino baimė prarasti valdžią, o ją praradus neišvengiamas atpildas už visas banditiškas operacijas“.
Nuolaidžiaujant vadinamosioms „senosioms“ Europos demokratijoms, susaistytoms dviprasmiškomis energetinėmis sąjungomis su Rusija, „patriotiškai“ nusiteikusi Rusijos žiniasklaida gegužės 9-ąją Taline prognozuoja kraujo praliejimą. Kas išdrįs sustabdyti Kremliaus valdomų „jaunų idiotų“ minias?