Rusijos provokacijas kenčiančiai Estijai Vilniuje plazdėjo Baltijos šalių vėliavos (nuotraukos, video)

lrytas.lt ir BNS inf.
Antradienį Vilniaus Arkikatedros aikštėje buvo prisimintas Baltijos kelias. Minia vilniečių ir sostinės svečių pasipuošusi vėliavomis susirinko palaikyti Rusijos spaudimą kenčiančios Estijos ir prisiminti unikalų Baltijos žmonių vienybės simbolį - Baltijos kelią.
Lrytas.lt videorubrikoje - reportažas iš palaikymo akcijos. Prieš vidurdienį palaikyti Estijos Baltijos valstybių sostinėse ir pasieniuose susirinko ne tik lietuviai, bet ir latviai. Estijoje renginys nevyko, nes Taline šiuo metu uždrausta mitinguoti.   Į renginį atėjusius apie porą tūkstančių dalyvių pasitiko lietus. Tačiau gamtos stichija nesugniuždė pakilios nuotaikos ir netrukdė plevėsuoti permirkusioms trijų Baltijos valstybių vėliavoms. Susirinkusi minia kartu su atlikėjais Vytautu Kernagiu, Erika Jennings, Sati ir ministru pirmininku Gediminu Kirkilu dainavo patriotines dainas, simboliškai susikibę rankomis apjuosė Arkikatedros aikštę.
Palaikymo akciją užbaigė Baltijos kelio daina visų trijų valstybių kalbomis. Beje, daina netikėtai nutrūko dingus elektrai, tačiau minios tai nesutrikdė, ši ėmė skanduoti Baltijos valstybių pavadinimus.
Akciją Kremliaus propagandos puolamai Estijai paremti antradienį organizavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentų korporacija „RePublica" ir savaitraštis „Atgimimas". Pasak organizatorių, prisimindami „Baltijos kelią", lietuviai, latviai ir estai pareikš, kad didžiausių išbandymų metu Baltijos tautos stovės kartu.
Organizatorių teigimu, akcija „Mes kartu! Laisvi ir nepriklausomi!" skirta paremti Estiją ir priminti Europos Sąjungos senbuvėms bei pasauliui, kad Europos tyla lemtingais laikais Baltijos valstybėms baigdavosi tragedija.
„Susirėmimai Taline buvo rimtas įspėjimas ir pamoka ateičiai visoms trims Baltijos šalims. Kad tai nebuvo tik Estijos vidaus problema, įrodo ir neadekvati Rusijos valdžios reakcija, tendencingas rusų žiniasklaidos vaidmuo, nesugebėjimas užtikrinti estų diplomatų saugumo Maskvoje", - teigia studentai.
Anot jų, precedentas dar kartą parodė, kokią Rusijos įtaką bei spaudimą gali patirti Baltijos valstybės.
„Šių įvykių kontekste Europos politikų tyla priminė skaudžiausias Lietuvos, Latvijos ir Estijos kovos dėl nepriklausomybės akimirkas", - sakė piketo organizatoriai.
Estijos valdžios sprendimą iškelti iš Talino centro sovietų kario skulptūrą ir kapinėse perlaidoti karių palaikus Kremlius panaudojo rusakalbių jaunuolių riaušių Taline, agresyvių protesto akcijų prie Estijos ambasados Maskvoje kurstymui bei propagandiniam puolimui prieš Estiją.
Lietuva skelbia remianti Estiją ir smerkia Rusijos propagandines atakas prieš ją.
„Baltijos kelio" akcija įvyko 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint stalininės Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos pasirašyto vadinamojo Molotovo-Ribbentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų, kuriais neteisėtai pasidalino Europą, 50-ąsias metines.
Šie sandėriai sudarė sąlygas sovietams pusei šimtmečio okupuoti Baltijos valstybes ir paskirti jose marionetines vyriausybes.
Minėdami pakto pasirašymo metines, trijų Baltijos šalių piliečiai sudarė gyvą grandinę, kuri nusidriekė nuo Vilniaus iki Talino. Akcijos, kurioje dalyvavo maždaug 2 milijonai žmonių, metu pasauliui buvo pademonstruotas trijų Baltijos tautų nacionalinis atgimimas, nepriklausomybės idėjos gyvybingumas.
Po dvejų metų pasaulis pripažino nepriklausomas Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybes.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.