Vaikinas, pernai baigęs anglų kalbos ir literatūros bakalauro studijas, šiuo metu yra bedarbis ir vienintelę išeitį mato užsienyje tekančiose aukso upėse.
Dirbtų modeliu arba treneriu
„Kas sakė, kad aš dirbu Kauno naktiniame klube apsaugininku? - stebisi Gintaras, kai MES išpyškiname girdėję tokius gandus. - Tai nesusipratimas, apsaugininku kurį laiką dirbau Punske. Bet toks darbas manęs netraukia.
Su mano specialybe, neturint gerų dėdžių ir tetų, šiltos vietelės taip pat negausi. Norėdamas gerai gyventi, turėčiau baigti kokią nors ekonomiką, tačiau studijoms reikia užsidirbti pinigėlių. O kur tai padaryti, jei ne užsienyje? Lietuvą myliu ir visam laikui jos palikti neketinu, bet čia gyvenu iš santaupų, kurias sukaupiau dirbdamas vasarą Londone statybose“.
Sportą dievinantis Gintaras prisipažįsta, kad jam maloniausias būtų su sportu susijęs darbas - pavyzdžiui, trenerio sporto klube: „Nieko nėra geriau nei daryti tai, kas malonu, ir už tai dar pinigų gauti. Bet retam tai pavyksta. Norint išgyventi, tenka aukoti pomėgius“. Vaikinas neatsisakytų ir ką nors pareklamuoti, jei pasiūlytų - kol kas tokių pasiūlymų gražiausias Lietuvos vyras nesulaukia.
Pirmas komplimentas - Valentino dieną
Kad yra patrauklus, Gintaras ilgai nesusimąstė. Žinoma, mamai, sesei, giminaitėms jis visada atrodė pats gražiausias vaikas, bet tokių pastebėjimų tikrais komplimentais nelaikė.
Pirmas tiesus ir šviesus pareiškimas, kad jis - gražus, užgriuvo paauglystėje, sulaukus kokių 14 metų. Per Valentino dieną nuo vienos merginos Gintaras gavo būtent tokio turinio laiškelį.
Kad teks dalyvauti grožio konkurse, vaikinas taip pat neįsivaizdavo. Į konkursą „Misteris turizmas“ jį pakvietė organizatoriai, suradę jo nuotrauką pažinčių tinklalapyje: „Nustebau, bet sutikau. Pamaniau, kad nieko neprarasiu, o pabandyti visai įdomu“.
Tačiau vaikinas ir dabar nemano, kad būti dailiam vyrui ypač svarbu. Svarbiausia - būti neapsileidusiam ir sportiškam: „Vyro grožis - sportiškumas. Toks buvo mano vaikystės idealas, toks yra ir dabar.
Papuošalai? Nereikia man papuošalų, pakanka laikrodžio. Na, dar gali būti grandinėlė ant kaklo, auskaras ausyje...“
Muilas, šampūnas, vyriški kvepalai ir želė plaukams - bene visas jo kosmetikos krepšelis. Visai ne toks, koks kai kurių užsienyje gražuoliais tituluotų vyrų, kuriuos Gintarui teko garbė pažinti grožio konkurse „Misteris pasaulis“.
Čia buvo ir tokių, kurie kasdien pudravosi, darėsi manikiūrą, dažė plaukus, ir tokių, kurie depiliavosi visą kūną, ir antakius pešiojosi: „Aš nesu toks plaukuotas, kad man reikėtų depiliuotis. Tik pažastis depiliuoti teko. O finaliniam pasirodymui ir nugrimavo - tad šitaip teko patirti ir tai, kas yra makiažas“.
Kaip atpažinti gėjų?
Kad vyrų grožio konkursai prilygsta gėjų paradams, Gintaras nesutinka: „Gėjams egzistuoja kitas konkursas - „Misteris gėjus“, o šis juk vadinosi „Misteris pasaulis“. Toli gražu ne kiekvienas prisižiūrintis vyras yra „kreivos“ seksualinės orientacijos“.
Tarp 56 konkurso dalyvių buvo penki ar šeši homoseksualūs vaikinai: „Nesunku juos buvo atpažinti. Elgiasi kaip panelės, kvailai šypsosi, vaikšto kraipydami subines.
Tiesa, buvo vienas, kuris atvirai prisipažino - pasakojo, kad norėtų sukurti šeimą su savo vaikinu. O būtent jo aš niekada nebūčiau įtaręs, jis atrodė labai vyriškas. Matyt, jis aktyvus, o tie kiti - pasyvūs gėjai“.
Gėjai gėjais, bet prie kitų konkurso dalyvių jie nepriekabiavo ir vienas prie kito nesikabinėjo, elgėsi labai kultūringai. Ar bandė savo kūnais papirkti komisijos narius, Gintaras taip pat nepastebėjo.
Buvo tokių, ir net ne gėjų, kurie įkyriai lindo prie komisijos narių, stengėsi visaip įtikti, kad tik kuo aukštesnę vietą gautų. Tačiau nei didžiausi įkyruoliai, nei rungčių ir užduočių laimėtojai aukštų vietų konkurse neužėmė. Kas tuomet lėmė sėkmę konkurse?
Visagalė reklama
Gintaras mano, kad laimėtojas buvo žinomas iš anksto, o visas konkursas - paprasčiausias šou. Kaip kitaip paaiškinti, kad visą mėnesį, kol vyko konkursas, visoje saloje iškabinėtą reklaminį plakatą puošė ispano Juano Garcia Postigo veidas? „Plakate buvo 8 veidai, du iš jų - net ne konkurso dalyvių, o ispanas tarp jų pavaizduotas įspūdingiausiai.
Galima aiškinti ir kitaip, kad reklama padarė savo: ispano veidas visiems geriausiai įsiminė, todėl jis ir laimėjo“.
Gintarui ispanų gražuolis visai neatrodė išskirtinai gražus, nepasižymėjo jis ir konkurso rungtyse: „Į dvyliktuką, na, gerai, į penketuką, gal ir vertas, bet ne aukščiau. Visi manėme, kad nugalės brazilas“.
Nors konkurso dalyviai buvo suskirstyti komandomis, draugystės mezgėsi regioniniu ir kalbos pagrindu: „Visi ispanakalbiai laikėsi kartu, tuo tarpu aš priklausiau Rytų Europos blokui. Su Bulgarijos, Ukrainos ir Lenkijos atstovais ir dabar palaikau ryšius - susirašinėjame elektroniniu paštu“.
Komentarai nejaudina
Pernelyg daug dėmesio Lietuvos gražuolis nesulaukia. Ir išlydėjo į Kiniją, ir grįžtantį pasitiko oro uoste jo mergina Evelina ir konkursantą išsiuntusios organizacijos atstovai.
Draugai ir pažįstami Gintaro titulų nesureikšmina, o Punske gyvenanti mama laiko tuščiu ir nereikalingu užsiėmimu.
Pasirodžius pranešimams apie vyrų grožio konkurso dalyvį, kai kuriuose interneto tinklalapiuose pasirodė ir ne itin draugiškų komentarų, kaltinimų, neva juose dalyvauja tik gėjai, ir panašių: „Ką galiu pasakyti - tokie komentarai parodo tik pačių komentuotojų lygį. Man jie atrodo juokingi ir vaikiški.
Tiesą sakant, nelabai juos ir skaitau. Mano mergina pasiskaičiusi taip pat tik pasijuokia - juokas gamina vitaminus, o tai gerai.“
Vyrišku grožiu domėjosi Jurgita Noreikienė.