Šiuo metu stebime aršią kovą tarp partijų bei atskirų jų narių, kurios tikslas vienas – užsiimti svarbias pozicijas savivaldybėse. Tikslo siekiama visais įmanomais būdais - ieškant kompromituojančios informacijos bei skleidžiant ją, samdant brangiai apmokamus viešųjų ryšių specialistus. Aukštų pareigų užsitikrinimas priklauso nuo partijos stabilumo bei jos rėmėjo “galingumo”.
Lietuvoje turima graudžios patirties, kai po rinkimų paaiškėja, jog vienas “sąžiningas” kandidatas atstovauja vienos stambios finansinės grupės verslo interesus.
Vieša paslaptimi tapo tai, jog dabar jau buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas yra susijęs su koncernu “Rubicon group” ir jo sėkminga plėtra Vilniaus mieste. Žinoma, kad ankstesniuose savivaldybių rinkimuose koncernas “Rubicon group” buvo vienas iš dosniausių Liberalų ir centro sąjungos rėmėjų.
Šiuo metu Vilniaus miesto mero kėdė jau užimta, liūdnai pagarsėjusių liberaldemokratų atstovo Juozo Imbraso. Padalyti ir pagrindiniai postai, kuriuos “užsėdo” socialdemokratai Algirdas Paleckis, Gintautas Paluckas ir Liberalų sąjūdžio narys Arūnas Štaras.
Rinkimų, koalicijų sudarymo bei postų dalybų peripetijos išduoda “nematomą ranką”, kuri tampo už virvelių vieną ar kitą Vilniaus miesto tarybos narį.
Galbūt dėl tos pačios “sėkmės rinkimuose” padažnėjo Vilniaus socialdemokratų vado Algirdo Paleckio susitikimai su vieno įtakingiausių ir stambiausių koncernų “MG Baltic” vadovais.
A.Paleckis, viešai demonstruodamas savo nepaklusnumą partijos hierarchui A.Brazauskui, įgijo išsvajotą Vilniaus miesto gyventojų palankumą dėl iki gyvo kaulo miestiečiams įgrisusios “rubikonų” savivalės Vilniaus mieste, kurią taip pat viešai palaiko ir A.Brazauskas, drausmindamas jaunąjį partietį.
Ponai verslininkai tikriausiai patenkinti A.Paleckio derybiniais sugebėjimais išsiderant vicemero kėdę, kuruojančio švietimą ir kultūrą. Bet tai – niekis. Svarbiausia, kad A.Paleckis sugebėjo “pasistatyti” savo žmogų į Vilniaus miesto administracijos direktoriaus postą, kuris ir atidirbs ponams verslininkams “už jų begalinį dosnumą”.
Ponai verslininkai niekada pinigų į balą, atsiprašau, politiką, šiaip sau nemeta. Ne išimtis ir koncerno “MG Baltic” “kadrilis” su A.Paleckiu, nes ponai verslininkai iš J.Jasinskio gatvės lietuvišką polkutę trepsi ne tik su jaunuoju socialdemokratų “maištininku”, bet ir su kitų partijų lyderiais, turinčių savo “avelių” Vilniaus miesto taryboje.
Tai - Liberalų sąjūdžio vadas Petras Auštrevičius, konservatorius Kęstutis Masiulis Ponai verslininkai savo pinigėlius, investuotus į šiuos rinkimus, aišku atsiims su kaupu, tik, savaime suprantama, ne iš politikų. Iš mūsų, vilniečių, kišenės.
Interesas politiniam kadriliui dėl įtakos Vilniaus miesto savivaldybėje verslininkams iš J.Jasinskio gatvės be galo didelis, nes jų ponai “rubikonai” prie lovio neprileido, o liaudies išmintis sufleruoja, kad “vilką į tvartą badas gena”.
Teisėsaugos institucijų stalčiuose jau, ko gero, baigia sudūlėti dokumentai, liudijantys apie koncerno “MG Baltic” vadovų D.Mockus ir R.Kurlianskio prieštaringai vertinamos investicinės akcinės bendrovės “Investicijos fondas” veiklą.
Minėtas investicinis fondas, “prichvatizacijos” metu pigiai privatizavo nemažai valstybės turto, kuris iki 1996 metų buvo pusvelčiui parduotas su Investicijos fondu susijusioms bendrovėms, o 1998 metais pats fondas buvo likviduotas.
Aišku, ponai verslininkai tuo metu išminties taip pat nestokojo ir fondo veikla buvo nutraukta motyvuojant nepalankia investicine aplinka. Verslo planas buvo tobulas kaip ir kiti tuo metu dominavę Lietuvoje (LAIB, EBSW ir t.t.), tik štai maža smulkmenėlė - apie 10 tūkst. bendrovės akcininkų liko apšvarinti - be pinigėlių ir žadėtų procentėlių, o jų investuotomis lėšomis dabartinė koncerno “MG Baltic” vadovybė finansavo nuosavą verslą.
Taip pat kalbant apie šių ponų verslininkų planus tęsti “rubikoniškas” tradicijas Vilniaus miesto savivaldybėje, kai kas norėtų priminti, jų nuomone, tikrus faktus apie tai, kad koncerno “MG Baltic” vadovas, dalyvaudamas Investicijos fondo valdyme, krašteliu buvo susijęs su tokia grupe kaip “Vilniaus brigada”.
Mat jau minėtas Investicijų fondas valdė 16,8 proc. bendrovės Vilniaus viešbutis akcijų, o šios bendrovės valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius buvo Georgijus Dekanidzė.
Jei kas dar nepamiršo, Dekanidzių šūkis buvo “Vilnių valdome mes!” Kada šis šūkis vėl bus prikeltas iš numirusiųjų pasaulio?